Anoreksijos diagnozė
Gabrielė nervinės anoreksijos diagnozę išgirdo vos keturiolikos. Spaudžiama grožio standartų ir siekdama sulieknėti ji beveik nustojo valgyti ir gerti. Ji pasakoja, kad troškulys jai tarsi neegzistavo. Vienu metu mergina svėrė apie 40 kilogramų.
„Aš arba išvemdavau, arba, kai jie nematydavo, sudėdavau į maišelį visą maistą ir išmesdavau, tai tikrai buvau prisigalvojus įvairiausių būdų“, – pasakojo vilnietė Gabrielė.
Pirmus pavojaus signalus pastebėjo Gabrielės mama, kuri kreipėsi į gydymo įstaigą. Tada mergina atsidūrė ligoninėje, kur gydėsi apie metus.
„Šviečia šonkauliai, mano kojos plonėja nusifotografuodavau tokiais kampais, kad atrodo, kad savo liemenį vos ne rankomis galėjau apimti ir man buvo vau. Drabužių sau tinkamų ieškojau vaikų skyriuje. Ir man tai kėlė dar didesnį malonumą ir pasitenkinimą“, – prisiminė Gabrielė.
Nors šį sunku gyvenimo etapą jau praėjo, tačiau dabar 28-erių Gabrielė atvira – pasekmes jaučia iki šiol.
„Tos nesąmoningos mintys kaip ateina – jų negali suvaldyti ir pradedi save kaltinti. Gal aš čia per daug privalgiau, gal man tiek nereikėjo, gal čia kažko per daug“, – tikino Gabrielė.
Valgymo sutrikimų simptomai
Pasak specialistų, valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą. Dažniausiai tai nervinė anoreksija, bulimija bei persivalgymas.
„Persivalgo, atsiranda stiprus kaltės jausmas ir iššaukiami vėmimai, kaip pašalinti tą maistą, sudeginti tas kalorijas. Žymaus kūno svorio netekimas, išsekimas, be abejo, pažeidžia ir kitas sistemas, ir širdies problemos būna, ir burnos, dantų“, – pasakojo Santaros klinikų gydytoja psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Vis dažniau įvairiais valgymo sutrikimais serga ne tik suaugę, bet ir vaikai. Štai Santaros klinikose čia paguldyti 15–16 metų jaunuoliai. Skyrius – visiškai pilnas.
Tačiau gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją – valgymo sutrikimai diagnozuojami vis jaunesniems vaikams.
„Prieš 5 metus, prieš COVID infekciją, valgymo sutrikimai buvo 13–14 metų vaikų liga. Šiuo metu tai yra 10-ties, net 9-erių metų vaikus turime sergančius šita liga“, – teigė Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
„Matosi, tiesiog oda, kaulai, būna šaltos galūnės. Dabar dažniau pasitaiko, kad pacientai būna ir vaikinai“, – teigė Santaros klinikų gydytoja psichiatrė J. Trinkūnienė.
Valgymo sutrikimų pasekmės – mirtinos
Valgymo sutrikimai gali pažeisti širdį, virškinimo sistemą, kaulus, lemia eilę kitų ligų ar netgi mirtį. Maždaug nuo 5 iki 20 procentų žmonių miršta nuo įvairių anoreksijos sukeltų komplikacijų.
„Vaikas pradeda vengti valgyti kartu su šeima, bendraamžiais, atsisako kartu užkandžiauti. Ilgiau būna tualete po valgio, jei suvalgė visą maistą, tai stengiasi tuomet to išvemti“, – pasakojo J. Trinkūnienė.
Kalbintos mamos taip pat pastebi šią problemą ir svarsto, kas galėjo lemti padažnėjusius valgymo sutrikimus:
„Ta jauna mergaitė, kuri linkusi būti putlutė, ji jau eina prie kito etalono ir prasideda visi persivalgymai, nedavalgymai, badas ir visos ligos.“
„Edukacija – tiek mokyklose, tiek šeimose, būtent gal to sveikesnio gyvenimo būdo, mažesnė.“
„Gal ir gaunasi vaikui anoreksija, nes „tu per stora, kompleksuoji“ ir gaunasi ne tik patyčios, aš galvoju, gal ir psichologiniai vaikui sutrikimai.“
Gydytojai specialistai tikina, kad valgymo sutrikimų problema – kompleksinė:
„Stresas, nemiga, jei paversime sutrikimus į komponentą prie valgymo sutikimų, tai veikia labai stipriai. Griežti reikalavimai, griežtos rekomendacijos, kad nebūtų vaikai auklėjami televizijos ir filmukų pagalba – čia reikia kuo mažiau“, – aiškino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Valgymo sutrikimo centro duomenimis, Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 12 tūkst. žmonių.
