Pastaruoju metu į Lietuvą atklystant ukrainietiškiems dronams, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis aiškios koncepcijos, kaip valstybė stiprins savo oro gynybą.
„Būtų labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus. Kartu labai svarbu dirbti su visu regionu. (…) Latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą. Lietuvoje tenka galbūt mažiau girdėti, ką Lietuva planuoja daryti. Girdime apie įvairius įsigijimus, apie šarvuočių įsigijimus, apie kitus panašius dalykus, bet kaip mes stiprinsime savo oro gynybą, man yra sunku pasakyti“, – žurnalistams Seime teigė A. Kubilius.
„Kokia yra Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keičiant situaciją dronų gynyboje – man šiandieną dar sunku pasakyti“, – akcentavo jis.
Pasigenda aiškios Lietuvos koncepcijos stiprinant oro gynybą
Pasak Europos Komisijos (EK) nario, šiuo klausimu Lietuva turi solidarizuotis su kitomis regiono valstybėmis bei mokytis iš Ukrainos.
„Visiškai neseniai lankiausi Kroatijoje, kur gyvena 3,8 mln. gyventojų. Truputį didesnė (valstybė – ELTA) negu Lietuva, bet mažesnė nei trys Baltijos valstybės. Visiškai neseniai jie skyrė 1 mlrd. eurų ir įsigijo 12 modernių prancūzų gamybos naikintuvų – „Rafale“. Pasižiūrėjus į Ukrainos oro gynybos sistemas, galima matyti, kad numušant tas raketas labai didelį vaidmenį vaidina F-16 naikintuvai“, – dėstė A. Kubilius.
Kaip skelbė ELTA, gegužės pabaigoje dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.
Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas.
Vėliau grėsmės lygis buvo sušvelnintas. Kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę, o į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę. Įspėjimas dėl oro pavojaus galiojo mažiau nei pusantros valandos.
Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad nauji radarai į šalies oro gynybos sistemą turėtų būti integruoti kaip galima greičiau.
Pastarąjį kartą oro pavojus Vilniaus apskrityje – pirmasis toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Anksčiau dronų oro erdvės pažeidimai fiksuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
