Specialistų teigimu, tokie sapnai gali padėti žmogui psichologiškai pasiruošti artėjančiai mirčiai, rašo vice.com.
Dažniausiai sapnuojami jau mirę artimieji
Italijos Reggio Emilia miesto sveikatos ir mokslinių tyrimų centro mokslininkai apklausė 239 paliatyviosios pagalbos specialistus – slaugytojus, hospisų savanorius, psichologus ir gydytojus.
Jie pasakojo apie sapnus ir regėjimus, kuriuos jiems apibūdino nepagydomomis ligomis sergantys pacientai.
Tyrimo rezultatai, paskelbti mokslo žurnale „Death Studies“, atskleidė, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis žmonės dažnai patiria vadinamuosius gyvenimo pabaigos sapnus ir vizijas.
Dažniausiai pacientai sapnuodavo susitikimus su jau mirusiais žmonėmis. Sapnuose pasirodydavo išėję šeimos nariai, draugai, o kartais net augintiniai. Daugelis šiuos sapnus apibūdino kaip neįtikėtinai tikroviškus.
Viena moteris pasakojo sapnavusi savo mirusį vyrą, kuris jai pasakė: „Aš tavęs laukiu.“ Kita pacientė regėjo save basomis kopiančią link švytinčių atvirų durų. Dar vienas žmogus prisiminė baltą žirgą, šuoliuojantį pajūriu.
Sapnai gali padėti susitaikyti su artėjančia mirtimi
Tyrėjų manymu, tokios vizijos gali veikti kaip psichologinio palengvėjimo forma. Jos leidžia žmogui susidurti su artėjančia mirtimi ne per racionalų mąstymą, o per simbolius ir vaizdinius.
Pasak mokslininkų, šie sapnai turi svarbią emocinę ir santykių kūrimo funkciją.
„Kalbėjimas apie tokius sapnus leidžia pacientams priartėti prie temų, apie kurias kitaip būtų sunku kalbėti. Simbolinė raiška padeda apeiti racionalios kalbos ribas, kurios kartais gali sukelti gynybines reakcijas, pavyzdžiui, neigimą“, – rašoma tyrime.
Ne visi sapnai būna ramūs
Vis dėlto ne kiekviena gyvenimo pabaigos vizija suteikia paguodos. Kai kurie pacientai pasakojo patyrę itin bauginančius sapnus. Vienas žmogus apibūdino monstrą, dėvintį jo motinos veidą.
Tyrėjai mano, kad tokie vaizdiniai gali atspindėti neišspręstas baimes, vidinius konfliktus ar emocinius poreikius, kurie dar nėra patenkinti. Dėl šios priežasties sapnų turinys gali būti svarbus ir medicinos specialistams, prižiūrintiems sunkiai sergančius pacientus.
Pagrindinė tyrimo autorė Elisa Rabitti pažymėjo, kad daugelis žmonių apie tokius išgyvenimus apskritai nekalba.
„Pacientai dažnai nedrįsta apie juos pasakoti, nes bijo būti išjuokti, nesuprasti arba palaikyti sutrikusiais“, – teigė ji, pridėdama, kad dėl šios priežasties nemaža dalis tokių patirčių taip ir lieka neužfiksuotos.
Tai pirmasis tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta būtent nepagydomai sergančių žmonių sapnams miego metu, o ne vadinamosioms priešmirtinėms patirtims, kurias pasakoja išgyvenę žmonės.
Tačiau mokslininkai pastebėjo nemažai panašumų. Abiem atvejais žmonės dažnai mini tunelius, ryškią šviesą, laiptus, mirusius artimuosius ir kitus pasikartojančius simbolius.
Įdomu tai, kad panašūs vaizdiniai kartojasi nepriklausomai nuo kultūros, gyvenimo aplinkybių ar galutinės baigties.
Kodėl taip nutinka, mokslininkai dar nežino
Kol kas nėra aiškaus atsakymo, kodėl paskutinėmis gyvenimo dienomis žmonės taip dažnai sapnuoja panašius dalykus.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tokių sapnų ir vizijų pasikartojimas tarp skirtingų pacientų, kultūrų bei situacijų yra pernelyg nuoseklus, kad būtų lengvai paaiškinamas vien atsitiktinumu.
Nors galutinio atsakymo mokslas dar neturi, šie pasakojimai suteikia unikalią galimybę pažvelgti į tai, ką žmonės išgyvena stovėdami ties gyvenimo ir mirties riba.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
