Rusijos propagandinėje ir prokremliškoje žiniasklaidoje pastaraisiais mėnesiais aktyviai platinami teiginiai, kad Lietuva, Latvija ir Estija esą leido Ukrainai naudotis savo oro erdve smūgiams prieš Rusiją. Birželio 3-ąją šią idėją pakartojo ir Rusijos leidinys „Mash“, teigęs, kad į Sankt Peterburgą skridę ukrainiečių dronai neva naudojosi Baltijos šalių suteiktu „koridoriumi“.
Tiesa, visą šį laikotarpį, tiek „Mash“, tiek Rusijos valdžios atstovai, metę kalinimus Baltijos šalims ir Lenkijai, nepasiskubino pateikti jokių šios teorijos įrodymų. Į Rusijos Leningrado sritį per pastaruosius mėnesius skrido šimtai ukrainiečių dronų, neužfiksuoti jų keturių skirtingų valstybių padangėje būtų faktiškai neįmanoma.
Propaganda skelbia apie Baltijos šalių bendradarbiavimą
Leidinys „Mash“ rašo, kad Lietuva, Latvija ir Estija „oficialiai atvėrė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams“, skirtiems atakuoti Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos šiaurės vakarų regionus.
Pasak publikacijos, toks maršrutas leistų Ukrainos dronams apeiti Baltarusiją, kirsti Lenkijos ir Baltijos valstybių oro erdvę, pasiekti Baltijos jūrą ir iš ten skristi į Suomijos įlanką.
Tačiau straipsnyje nepateikiama nė vieno dokumento, oficialaus sprendimo, NATO pareiškimo ar Baltijos šalių institucijų citatos, kuri patvirtintų tokią versiją. Esminis argumentas grindžiamas formuluote „pagal mūsų turimą informaciją“.
Maža to, nėra ir jokių kitokių įrodymų, kad šimtai ar net tūkstančiai Ukrainos dronų ištisus mėnesius „kursuoja“ iš Vakarų Ukrainos per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją į Rusijos antrąjį pagal dydį miestą ir V. Putino gimtinę.
Kremliaus kontroliuojamos informacinės priemonės kaltinimai nėra pagrįsti jokiais patikrinamais įrodymais. Juose nėra nurodytos pavardės ar institucijos, kurios tai patvirtintų, nėra vaizdo įrašų ar dokumentų, kurie tai įrodytų.
Jeigu NATO valstybės būtų oficialiai suteikusios Ukrainai teisę naudotis jų oro erdve smūgiams Rusijos teritorijoje, toks sprendimas turėtų milžiniškų politinių ir karinių pasekmių. Tokį žingsnį būtų sunku nuslėpti nuo NATO sąjungininkų, tarptautinės žiniasklaidos ir pačios Rusijos žvalgybos.
Lietuvos valdžia kaltinimus paneigė
2026 metų gegužę Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė pareiškė, kad Lietuva niekada neleido ir neleis savo oro erdvės naudoti trečiųjų šalių dronų operacijoms.
Ji pažymėjo, kad karo metu naudojamos elektroninės kovos priemonės gali pakeisti bepiločių orlaivių trajektoriją, todėl kartais jie nukrypsta nuo kurso ir patenka į kaimyninių valstybių teritoriją.
Kitą dieną tokią pačią poziciją pakartojo prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes, o bet koks neteisėtas naudojimasis Lietuvos oro erdve būtų laikomas suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimu.
Bendras Baltijos šalių atsakas
2026 metų balandį Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame Rusijos kaltinimai buvo pavadinti dezinformacijos kampanija.
Ministrai pabrėžė, kad Baltijos valstybės niekada neleido naudoti savo teritorijos ar oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje. Anot jų, ši pozicija oficialiai perduota ir Rusijos diplomatams Taline, Rygoje bei Vilniuje.
Vėliau prie šios pozicijos prisijungė ir Šiaurės šalys. Bendrame Šiaurės ir Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų pareiškime teigiama, kad Rusijos skleidžiami kaltinimai yra melagingi, o dronų incidentai NATO oro erdvėje yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė.
Rusijos informacinė ataka
Rusijos kaltinimai pradėti skleisti po kelių incidentų, kai Ukrainos dronai ar jų nuolaužos buvo aptiktos Baltijos valstybėse, Suomijoje ir kitose NATO šalyse.
Tačiau tiek Baltijos šalių pareigūnai, tiek NATO atstovai ne kartą nurodė, kad tikėtina tokių incidentų priežastis yra Rusijos naudojamos elektroninės kovos priemonės. Jos gali trikdyti navigacijos sistemas ir pakeisti bepiločių orlaivių trajektoriją.
Būtent todėl Baltijos valstybės pastaraisiais mėnesiais stiprina antidroninę gynybą, kelia naikintuvus oro policijos misijoms ir investuoja į naujas perėmimo sistemas. Tokie veiksmai sunkiai dera su versija, kad tos pačios valstybės būtų sąmoningai leidusios tokiems dronams naudotis savo oro erdve.
Maža to, 2024-2025 m. Rusijai aktyviai atakuojant dronais Ukrainos teritoriją analogiški veiksmai (dronų sutrikdymas ir nukreipimas) buvo vykdomas iš ukrainiečių pusės. Tuomet į Ukrainą turėję skristi dronai ne sykį krito Baltarusijos teritorijoje.
Kai kurie ekspertai mano, kad tokiu būdu Rusija siekia eskaluoti situaciją regione. Rusijos pajėgos 2026 m. itin sunkiai stumiasi Ukrainos teritorijoje ir patiria milžiniškus nuostolius. Maža to, Ukrainos dronai ir raketos pasiekia vis giliau į šalies teritorijos gilumą ir taip silpnina Kremliaus pozicijas derybose.
Manoma, kad Kremlius, kaltindamas Baltijos šalis, siekia nukreipti dėmesį nuo savo problemų ir siekia sukelti informacinį triukšmą, apkaltinant dėl pralaimėjimų kaimynines šalis ar NATO aljansą.
); height:22px; left:10px; top:10px; width:22px">
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
