Seimas ketvirtadienį nepritarė Vyriausybės teiktai Muitinės departamento pertvarkai.
Už Muitinės įstatymo projektą priėmimo stadijoje ketvirtadienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 31, o 20 susilaikė. Atitinkamai nuspręsta nebesvarstyti projekto lydinčiųjų įstatymų.
Daugiausia nesutarimų Seimo salėje kilo dėl siūlymo po pertvarkos atsisakyti muitinės postų pareigūnų (išskyrus postų vadovų ir jų pavaduotojų) rotacijos – periodinio pareigų atlikimo vietos keitimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, taip galėtų didėti korupcijos rizika.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mindaugas Lingė ir Agnė Bilotaitė teikė siūlymą rotacijos klausimą palikti Muitinės departamento vadovui, kuris nustatytų šią tvarką, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nusprendė jam nepritarti.
„Komitetas apsvarstė, išklausė visas nuomones ir nusprendė nepritarti Vyriausybės projektui, nes visos statutinės įstaigos šiandien neturi važinėjimo iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Rotacija vyksta posto viduje, poste yra 12 pozicijų, kas 4 valandas elektroniniu būdu žmonės keičiami. Komitetas mano, kad korupcija yra ne eilinių žmonių reikalas, sprendžiant iš to, kokiais kiekiais būna. Tai reikia spręsti šiek tiek plačiau“, – Seimo salėje sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Anot jo, įstatyme numatytos geresnės sąlygos muitinės pareigūnams.
Seimo salėje M. Lingė tvirtino, kad priėmus įstatymą būtų apsunkinama kova su korupcija.
„Niekas neneigia to, kad įstatymas reikalingas, bet medaus statinę gadinantis riebus šaukštas deguto niekaip negali leisti palaikyti šios iniciatyvos“, – kalbėjo jis.
Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas ragino atsižvelgti į STT vertinimą, o Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas teigė, kad Muitinės departamento pertvarka nėra palanki regionams.
Parlamentaras, „valstietis“ Valius Ąžuolas akcentavo ir tai, kad šiuo metu tebevyksta naujo Muitinės departamento vadovo atranka.
Projektu buvo siūloma departamentą pervadinti į Lietuvos muitinę ir optimizuoti institucijos struktūrą, atsisakant juridinio asmens statuso departamentui pavaldžiose įstaigose ir vietoje to jas prijungiant prie departamento. Tokiu būdu buvo numatyta vietoje 8 įstaigų sukurti vieną juridinį asmenį.
Anksčiau Finansų ministerija nurodė, kad centralizuojant departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą taip pat siekiama sutaupyti – jos skaičiavimais, įstaigas sujungus į vieną juridinį asmenį, administravimo sąnaudos sumažėtų iki 30 proc.
Taip pat buvo numatyta iškelti reikalavimą vadovui turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat ne trumpesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį, nereikalaujant statutinės patirties.
BFK teigimu, iškėlus tokius reikalavimus galėtų pretenduoti ne tik vidaus tarnybos patirties turintys asmenys, bet ir valstybės tarnyboje, kitose viešojo sektoriaus institucijose arba privačiame sektoriuje dirbantys vadovai, o tai suteiktų galimybę pritraukti įvairesnę vadovavimo patirtį turinčių kandidatų.
Taip pat buvo siūloma palikti dabar galiojančią tvarką, kad Muitinės departamento vadovas institucijos administracijos struktūrą tvirtintų ne vienašališkai, o suderinęs su finansų ministru.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
