Lukas Starkus
Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl griežtesnės kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimo.
Už tokį siūlymą balsavo 98, prieš – 3, susilaikė – 2 parlamentarai.
Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo siūlymui ir reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Opozicijos kirtis ministrei: „Katino dienos baigėsi“
Vakarinio posėdžio pradžioje liberalas Simonas Kairys kalbėjo, kad anksčiau buvo įprasta, kad prastus rezultatus surinkę mokiniai negali mokytis aukštesnėse klasėse.
„Šiandien mes turime tokią situaciją, kad iš esmės mes nebeturime jokios kartelės ir vaikas tiesiog juda nuo 1 iki 12 klasės. Tiesiog iš eigos, kaip pučia vėjas“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak S. Kairio, svarbiausias dalykas yra nustatyti, kuriems mokiniams reikalinga pagalba ir ją suteikti, kad jie galėtų Valstybinius brandos egzaminus išlaikyti gerais rezultatais.
„Idėja, kad visgi PUPP turėtų būti ne slenkstiniai, o tiesiog diagnostiniai, prieštarauja esminiams viešojo valdymo vadybos principams. Jeigu tu siunti žinią visai sistemai: tiek mokytojams, pedagogams, tėvams, tiems patiems moksleiviams, kad PUPP yra niekas, kaip jūs įsivaizduojate, kaip tinkamai pagalba bus organizuojama?“ – kalbėjo parlamentaras.
Liberalas turėjo kritikos tam tikriems švietimo sistemos sprendimams ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei R. Popovienei.
„Labai kviečiu palaikyti šitą [kompromisinį] klausimą. Jis toli gražu nėra kažkokia panacėja ar kažkokia super idėja, bet nieko nebus vertas šitas balsavimas, jeigu mes vėl žaisim galios žaidimus, žiūrėsim kaip geriau komunikaciškai nuslėpti vieną ar kitą Seimo sprendimą, o turėtumėm tiesiog susitelkti į parlamentinę kontrolę, suprasdami, kad švietimo ministrei katino dienos baigėsi ir darbai turi būti padaryti, ir atsakomybė prisiimta“, – kalbėjo liberalas.
Leiputė: Popovienei „rūpi kiekvienas vaikas“
„Iš tiesų mes labai didžiuojamės ir vertiname savo švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene, kuriai rūpi kiekvienas vaikas. Nesvarbu, kur jisai mokosi – ar sostinėje, nedidelėje regiono mokykloje. Ir tai, kad ministrė empatiškai įvertina įvairias aplinkybes, dėl ko vaikas negali išlaikyti PUPP, tai rodo tiktai požiūrio reikalą.
„Prezidentas iš esmės sutinka su tuo, ką šiuo metu sakome ir mes, kad PUPP slenksčio negalima įvesti čia ir dabar, nes tam švietimo sistema nėra pasirengus. Šiandien ne kartą buvo kalbėta apie tai, kad jeigu tai galiotų nuo rugsėjo 1 d., vaikai, kurie neišlaiko PUPP, prarastų galimybę pasirinkti profesijas net 80 proc. profesinio mokymo mokyklų.
[…] Todėl aš labai kviečiu šiandien pritarti, tačiau tuos tris metus išnaudoti toms spragom likviduoti ir reformoms, kurios buvo įvestos dešiniųjų laikotarpiu, ir užtikrinti, kad slenkstis gali būti tik tada, kada vaikas turi galimybę jį veikti“, – kalbėjo O. Leiputė.Balsavimu pritarė Nausėdos veto
Po balsavimo repliką sakė liberalas Viktoras Pranckietis.
„Čia buvo tik ką labai pasididžiuota ministre Popoviene, tai dabar galime pasididžiuoti dar kartą. Jūs tik ką balsavote prieš savo priimtą įstatymą, kurį ministrė ir pateikė. Jūs tik ką didžiavotės ta ministre, [kurios du įsakymus panaikino] Vyriausias administracinis teismas. Tai linkiu ir toliau didžiuotis savo pasiekimai“, – replikavo V. Pranckietis.
„Ačiū, kolega. Mes didžiuojamės ministre Raminta Papoviene ir Lietuvos Respublikos Seimo prezidentu Gitanu Nausėda“, – atsakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Nausėda vetavo įstatymo pataisas
Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
