Didmiesčių gyventojai prie transporto triukšmo seniai priprato, tačiau ne visas triukšmas yra vienodas. Viena yra nuolatinis automobilių srautas judrioje gatvėje, visai kas kita – naktį pro langus aidintys motociklai ar automobiliai su akivaizdžiai garsiau nei įprasta dirbančiomis išmetimo sistemomis.
Tokie atvejai dažnai sukelia gyventojų pasipiktinimą, tačiau praktiškai juos suvaldyti nėra paprasta. Net jei triukšminga transporto priemonė pravažiuoja konkrečioje vietoje, pareigūnams reikia ne tik nustatyti pažeidimą, bet ir patikimai susieti jį su konkrečiu automobiliu ar motociklu.
Todėl vis dažniau kalbama ne tik apie greičio, bet ir apie transporto priemonių triukšmo kontrolę. Vienas iš siūlomų sprendimų – specialūs matuokliai, galintys automatiškai fiksuoti per didelį automobilio ar motociklo keliamą garsą.
Greičio ir triukšmo viršijimas – vienas ir tas pats?
Tokį sprendimą siūlo Seimo narys Artūras Zuokas. Jis įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis keliuose bei miestų gatvėse būtų sudaryta galimybė naudoti stacionarias ir mobilias triukšmo matavimo priemones.
Jeigu pataisoms būtų pritarta, transporto priemonių keliamas triukšmas galėtų būti fiksuojamas automatizuotai – panašiai kaip šiandien fiksuojamas greičio viršijimas.
A. Zuoko teigimu, šiomis pataisomis siekiama ne vien įteisinti naują kontrolės priemonę, bet ir spręsti kelias problemas vienu metu.
„Pirmiausia reikia realiai pradėti triukšmingų transporto priemonių kontrolę, matuojant jų skleidžiamą triukšmą ir skiriant baudas panašiai, kaip šiandien tai daroma už greičio viršijimą“, – teigia A. Zuokas.
Politikas taip pat pabrėžia, kad problema neapsiriboja vien gyventojų skundais dėl garsiai važiuojančių automobilių ar motociklų.
Jo teigimu, dabartinė sistema sunkiai leidžia operatyviai nustatyti konkretų triukšmo šaltinį, ypač kai kalbama apie trumpus, bet intensyvius garso epizodus.
Todėl, A. Zuoko teigimu, reikėtų įdiegti akustinius radarus – jie triukšmingas transporto priemones fiksuotų panašiai, kaip greičio matuokliai šiandien fiksuoja greičio viršijimą.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia gana tiksliai identifikuoti garso šaltinį net intensyviame eisme. Akustinės sistemos gali būti integruojamos su vaizdo stebėjimo bei numerių atpažinimo sistemomis“, – aiškina jis.
Vis dėlto A. Zuokas pripažįsta, kad vien pažangių technologijų neužtektų. Tam reikėtų aiškaus teisinio reguliavimo, sertifikuotos matavimo metodikos ir skaidrios duomenų naudojimo tvarkos.
Kaip sistema veiks – neaišku
Nors pati idėja atrodo aiški – fiksuoti per garsiai važiuojančias transporto priemones automatizuotomis priemonėmis, praktikoje vien įstatymo pataisų tam nepakaktų.
Dar reikėtų nustatyti, kaip tiksliai būtų matuojamas triukšmas, kokia metodika būtų taikoma ir kokį garso lygį viršijus vairuotojui grėstų atsakomybė.
A. Zuokas pripažįsta, kad šis klausimas kol kas lieka atviras. Jo teigimu, dabar nesiūloma keisti galiojančių triukšmo normų, tačiau Vyriausybė, rengdama išvadą dėl projekto, turėtų įvertinti ir praktinę tokios sistemos pusę.
„Svarbu, kad sprendimai būtų pagrįsti specialistų vertinimu ir visuomenės interesu“, – sako Seimo narys.
Tai reiškia, kad prieš pradedant realiai bausti vairuotojus reikėtų ne tik įteisinti pačias matavimo priemones, bet ir sukurti aiškią taisyklių sistemą: kaip jos būtų sertifikuojamos, kokiomis sąlygomis atliekamas matavimas, kaip būtų vertinamas foninis miesto triukšmas ir kaip būtų išvengiama klaidų intensyviame eisme.
Bauda – tik viena priemonė
Pataisose siūloma bauda už tokį pažeidimą siektų 50–100 eurų. Vis dėlto A. Zuokas pabrėžia, kad vien piniginės sankcijos problemos neišspręstų.
Jo teigimu, svarbiausia, kad kartu su bauda būtų numatytas ir įpareigojimas pašalinti pažeidimą – kitaip tariant, grąžinti transporto priemonę į techninius reikalavimus atitinkančią būklę.
„Jeigu transporto priemonė neatitinka standartų, ji neturėtų dalyvauti eisme“, – teigia A. Zuokas.
Tai ypač aktualu kalbant apie motociklus, sportinius automobilius ar modifikuotas transporto priemones. Pasak politiko, pats automobilio ar motociklo tipas neturėtų būti problema, jeigu jis yra techniškai tvarkingas ir atitinka galiojančius reikalavimus.
Tačiau triukšmo poveikis priklauso ne tik nuo techninių parametrų, bet ir nuo vietos, paros laiko bei vairuotojo elgesio. Viena situacija yra judri gatvė dieną, kita – gyvenamasis rajonas naktį.
A. Zuokas atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose Europos miestuose jau taikomos vadinamosios tylos zonos, kuriose triukšmo reikalavimai yra griežtesni. Jo teigimu, dalis atsakomybės tenka ir patiems vairuotojams.
„Dalis sportinių automobilių turi skirtingus garso režimus, todėl akivaizdu, kad naktį gyvenamuosiuose rajonuose nederėtų naudoti garsiausių nustatymų“, – teigia Seimo narys.
Tokiu atveju triukšmo kontrolė tampa ne vien baudos ar techninės apžiūros klausimu. Norint, kad tokia sistema veiktų praktiškai, reikėtų ne tik nustatyti aiškias taisykles vairuotojams, bet ir sukurti pačią kontrolės infrastruktūrą.
Tačiau kol kas nėra aišku, kiek tokios sistemos kainuotų ir kas jas diegtų. A. Zuoko vertinimu, tokių iniciatyvų galėtų imtis savivaldybės, kai tam atsirastų teisinis pagrindas.
Jo teigimu, miestai jau dabar investuoja į išmanią infrastruktūrą – greičio matuoklius, eismo valdymo sistemas, oro taršos jutiklius. Akustiniai radarai, pasak politiko, galėtų tapti tos pačios infrastruktūros dalimi.
Galėtų būti naudojami ne tik triukšmui
A. Zuokas akustinių radarų idėją sieja ne tik su transporto triukšmo kontrole. Jo teigimu, tokia infrastruktūra galėtų turėti ir platesnį pritaikymą – būti naudojama nestandartiniams garsiniams įvykiams aptikti.
Pasak politiko, akustinės sistemos teoriškai galėtų fiksuoti ne tik pernelyg garsiai važiuojančias transporto priemones, bet ir kitus garsinius incidentus, pavyzdžiui, šūvius, dūžtantį stiklą ar žemai skrendančius dronus.
„Viena vertus, jos gali būti naudojamos miesto triukšmo kontrolei, kita vertus – civilinės saugos ar saugumo funkcijoms, pavyzdžiui, incidentų, šūvių ar dronų aptikimui“, – sako A. Zuokas.
Šiame kontekste jis išskiria ir Ukrainos technologinius sprendimus. A. Zuoko teigimu, jie šioje srityje yra ypač įdomūs, nes kuriami atsižvelgiant į realias saugumo grėsmes regione.
Tokiu atveju triukšmo matuokliai būtų ne vien eismo kontrolės priemonė, bet ir platesnės miesto saugumo infrastruktūros dalis. Tai jau keltų papildomų klausimų – kokius duomenis tokia sistema rinktų, kas juos valdytų ir kokiais atvejais jie galėtų būti naudojami.
Policija siūlymus vertina atsargiai
Lietuvos policija teigia iš esmės pritarianti iniciatyvoms, kurios prisideda ne tik prie eismo saugumo, bet ir prie saugesnės bei gyventojams palankesnės aplinkos kūrimo. Vis dėlto konkrečiai vertinti siūlomus triukšmo kontrolės sprendimus, pareigūnų teigimu, šiuo metu dar sudėtinga.
Policijos departamento atsiųstame komentare pažymima, kad kol kas nėra aiški projekto koncepcija ir nežinoma, kaip praktikoje būtų organizuojamas transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį gali būti taikoma tik atlikus triukšmo lygio matavimus pagal nustatytą metodiką. Be to, nustačius, kad transporto priemonė viršija leistinas triukšmo ribas, gali būti panaikintas jos techninės apžiūros galiojimas.
Todėl, policijos teigimu, kol kas lieka neatsakyta, kokia sistema būtų siūloma ateityje, ar reikėtų keisti kitus teisės aktus, kokioms institucijoms būtų pavesta vykdyti kontrolę ir kaip būtų užtikrinamas tokių sprendimų įgyvendinimas.
Kalbėdama apie pačią problemą, policija jos nevadina itin didelio masto, tačiau pripažįsta, kad tam tikrų iššūkių kelia triukšmingi motociklai.
Dalis apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų turi triukšmo lygio matuoklius ir, atsižvelgdami į turimus resursus bei galimybes, vykdo kontrolės priemones, kuriomis siekiama nustatyti ir užkardyti pažeidimus.
