Po didelio atgarsio sulaukusio duomenų nutekinimo Registrų centras kreipėsi į gyventojus su svarbiu perspėjimu. Įstaiga ragina išlikti budriems ir atkreipti dėmesį į pastaruoju metu plintančius pranešimus.
Registrų centras įspėja apie sukčius
Po žinios apie Nekilnojamojo turto registre įvykusį duomenų atskleidimo incidentą suaktyvėjo ir sukčiai.
„Jei jūs ar jūsų artimieji gavo neva Registrų centro siųstus pranešimus elektroniniais laiškais su informacija apie duomenų nutekinimą, apie siūlomą kompensaciją ar kitais klausimais šia tema – nespauskite juose esančių nuorodų, nesijunkite prie nurodytų sistemų ir neatskleiskite savo duomenų“, – įspėjo įstaiga.
Registrų centras pabrėžė, kad gyventojams nesiunčia pranešimų dėl galimų kompensacijų, neskambina ir nerašo SMS žinučių šia tema. Pasak įstaigos, informaciją apie tai, ar konkretaus asmens duomenys buvo atskleisti, galima pasitikrinti tik prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
„Registrų centras šių pranešimų nesiunčia, tai yra sukčiavimo būdas“, – pažymėjo įstaiga.
Gyventojai taip pat raginami išlikti budrūs ir kitais atvejais. Registrų centras primena, kad jo darbuotojai skambindami niekada neprašo atskleisti prisijungimo duomenų ar kitos jautrios informacijos.
Nutekinta daugiau nei pusės milijono gyventojų duomenys
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, per incidentą galėjo būti paveikta daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, nors nutekintų registrų įrašų skaičius viršija 600 tūkst.
„Įrašų kiekis yra aiškus, bet keli įrašai gali būti apie vieną asmenį, tai reiškia, kad paveiktų asmenų yra šiek tiek mažiau nei įrašų – šiai dienai turime daugiau nei 500 tūkst. paveiktų fizinių asmenų incidento apimtyje“, – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos posėdyje sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Įtariama, kad nuo šių metų sausio iš Registrų centro galėjo būti neteisėtai gauta daugiau kaip 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro išrašų. Preliminariais duomenimis, dėl šių veiksmų padaryta žala siekia ne mažiau kaip 111 tūkst. eurų.
Šiuo metu taip pat aiškinamasi, kodėl visuomenė apie incidentą buvo informuota tik po kurio laiko. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka tyrimą ir vertina, ar egzistavo teisėtos priežastys gyventojus apie galimą jų duomenų atskleidimą informuoti vėliau.
Pasak D. Morkūnienės, pirminę informaciją apie incidentą inspekcija iš Registrų centro ir Migracijos departamento gavo dar balandžio pradžioje. Vėliau duomenys buvo tikslinami, o gegužės viduryje inspekcija savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą.
Tuo metu institucijos ir pareigūnai skirtingai vertina, kas turėjo informuoti gyventojus apie įvykį. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė anksčiau teigė, kad apie didelio masto duomenų nutekinimą visuomenę turėjo informuoti pats Registrų centras. Savo ruožtu buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas aiškino, kad galimybes viešinti informaciją ribojo teisėsaugos atliekamas tyrimas.
Diskusijos kilo ir politiniu lygmeniu. Premjerė bei atsakingi ministrai laikėsi pozicijos, kad informacijos viešinimą galėjo riboti teisėsaugos veiksmai, tačiau prezidentas anksčiau pareiškė nematantis pagrindo teigti, jog Generalinė prokuratūra buvo uždraudusi informuoti visuomenę apie incidentą.
