Ketvirtadienį pristatytas tarptautinis Visuotinės gynybos modelio tyrimas, kurio metu analizuojant geriausių šioje srityje užsienio šalių praktikas bei pastaruoju metu stebimas karines taktikas pasaulyje, rengiamas pirminis pasiūlymas, kaip šias žinias pritaikyti Lietuvos visuomenėje.
Visuotinės gynybos asociacijos vadovas Tomas Godliauskas tikisi, jog remiantis šiomis pasaulio šalių praktikomis, Lietuvos ir jos visuomenės parengtis ekstremalioms situacijoms iki 2030 m. pasieks „visiškai kitokį lygį“.
„Tose šalyse yra labai aiškus suvokimas, kalbant apie visuotinę gynybą, ką kiekvienas daro – ką daro pilietis, ką daro įmonė, ką daro bendruomenė, ką daro, galų gale, valstybė. Ir tas supratimas iš tiesų leidžia labai gerai susidėlioti ne tik žinojimą, bet ir veiksmus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Visuotinės gynybos asociacijos direktorius.
„Aš manau, kad Lietuva, perimdama gerąsias praktikas – galime paminėti tą pačią Suomiją – iki 2030 m. tikrai pasieks tų rezultatų“, – pridūrė T. Godliauskas.
Jo teigimu, efektyvi šalies gynyba karo atveju yra ne tik kariuomenės, bet mūsų visų atsakomybės klausimas.
„Visuotinė gynyba yra visų mūsų reikalas. Tai yra ir valstybės institucijų, ir ūkio subjektų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir, aišku, pačių piliečių atsakomybės klausimas“, – nurodė Visuotinės gynybos asociacijos vadovas.
Tyrimą sudaro trys etapai
Tyrimą atliekančios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „New Generation Warfare“ centro vadovas Gregas Melcheras sako, kad minėtąją ekspertizę sudaro trys etapai – užsienio šalių praktikų nagrinėjimas, praktinis priemonių įgyvendinimas bei šių metodų pakartotinis vertinimas.
„Šiuo metu esame pirmosios fazės pabaigoje – nagrinėjame 10 skirtingų šalių pavyzdžius, gynybos praktikas. Tirsime šalis, kurios, mūsų nuomone, turi išskirtinį gebėjimą, talentą integruoti savo visuomenės narius į bendrąją visuotinės gynybos sistemą“, – konferencijoje kalbėjo G. Melcheras.
„Antroji dalis apims įgyvendinimo žingsnius. Įvertinę minėtąsias praktikas sieksime iki rugsėjo pabaigos pristatyti, kaip šie metodai galėtų būti pritaikomi Lietuvos žmonėms. Šiam tikslui planuojama rengti simuliaciją, skirtą nustatyti, kurios iš pasiūlytųjų priemonių veikia, kurios – ne, ir ką reikia patobulinti“, – tarptautinio tyrimo etapus aiškino ekspertas.
Vėliau, pasak JAV „New Generation Warfare“ asociacijos vadovo, bus atliekami pakartotiniai tyrimai, kurių metu bus tikrinama, ar pasiūlytos priemonės pasiteisino, o kurias iš jų reikia tobulinti. Atsižvelgiant į rezultatus, tyrimo iniciatoriai tikisi pakartotines išvadas pateikti iki spalio mėnesio pabaigos.
Lygiavertis vyrų ir moterų vaidmuo
Tuo metu tyrimo pristatyme dalyvavęs buvęs Pietų Korėjos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas In-Bum Chunas teigė esąs įsitikinęs, jog moterų ir vyrų indėlis visuotinėje šalies gynyboje turi būti lygiavertis, o privalomosios karinės tarnybos trukmė – ilginama.
„Nors mano šalyje dėl to nėra iki galo sutarta, aš tvirtai tikiu, kad visuotinė gynyba turi būti visuotinė gynyba. Ką turiu omenyje – kad tiek vyrai, tiek moterys turi tarnauti viena ar kita forma – dėvint karinę uniformą ar teikiant kitas viešąsias paslaugas“, – kalbėjo buvęs Pietų Korėjos Specialiųjų operacijų pajėgų vadas.
„Privalomoji karinė tarnyba turėtų trukti mažiausiai 12 mėnesių. O jeigu jūsų atveju tai yra 9 mėnesiai – kas yra gerai – privalote turėti patikimą karių mobilizavimo sistemą, kuria galėtumėte labai greitai mobilizuoti savo karių rezervą“, – nurodė jis.
Karininkas pabrėžė, kad stipraus visuotinio gynybos modelio kūrimas prasideda nuo žmonių valios. Jo vertinimu, Lietuvos visuomenė tą jau pasiekė.
„Lietuvos žmonės tam jau pasiryžo – jūs pasiryžote dideliam procentui nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai, kas yra labai kilnu, ir aš jaučiu, kad jūs esate pasiruošę kovoti dėl savo šalies laisvės“, – akcentavo vienas tyrimo iniciatorių.
Visuomenės atsparumas kibernetinėms grėsmėms
Buvęs Suomijos kariuomenės vadas Timo Kivinenas pasidalijo įžvalga, kad visapusiškai parengta visuomenė tampa atsparesnė moderniosioms hibridinio karo taktikoms.
„Tai sukuria sąlygas geresniam visuomenės atsparumui, kuris neutralizuoja ne tik karines grėsmes, bet ir iššūkius, su kuriais susiduriame šiandien. Tokius, kaip kibernetinio saugumo ar informacinio karo grėsmės“, – kalbėjo buvęs Suomijos kariuomenės vadas.
Kaip nurodo tyrimo autoriai, visuotinės gynybos modelis – tai sistema, kurioje kiekvienas pilietis, organizacija ir institucija turi aiškiai apibrėžtą vaidmenį krizės, karo ar stichinių nelaimių akivaizdoje.
Remiantis ekspertizės duomenimis bei atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sistemą ir visuomenės parengtumą, tyrimo organizatoriai pateiks pirminius siūlymus, kaip krizės, karo ar stichinių nelaimių akivaizdoje turėtų veikti Lietuvos piliečiai. Vėliau, anot jų, bus pateikiamos išvados dėl šalies verslo ir kitų organizacijų vaidmens tokiomis aplinkybėmis.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
