Milžiniškos Kinijos investicijos Maroke kelia vis didesnį nerimą Europos Sąjungos lyderiams. Pekinas Šiaurės Afrikoje sparčiai stato gamyklas, kurios elektromobilių ir kitų automobilių komponentus galės pasiūlyti gerokai pigiau nei vietiniai gamintojai.
Pasinaudodama Maroko turimomis tarpvalstybinėmis sutartimis, Kinija kuria beprecedentę grėsmę senojo žemyno automobilių pramonei.
Pramonės oazė Šiaurės Afrikoje
Netoli Tanžero uostamiesčio, 500 hektarų ploto teritorijoje, dygsta ambicingas projektas – „Mohammed VI Tanger Tech City“. Tai naujas Kinijos automobilių pramonės galios centras, kuriame sparčiai formuojasi detalių gamintojų klasteris.
Vienas iš pavyzdžių – stabdžių sistemų gamintoja APG, kuri dar šiemet čia atidarys 70 milijonų dolerių vertės gamyklą.
Prie šio projekto jau prisijungė beveik tuzinas kitų Kinijos įmonių: padangų gamintoja „Sentury Tire“ jau pradėjo veiklą, o didžiausia pasaulyje baterijų anodų tiekėja „BTR New Material Group“ šiuo metu stato savo kompleksą. Dar daugiau gamyklų kyla ir už šios pramoninės zonos ribų.
Durys į Europos rinką
Briuselis atvirai baiminasi, kad Kinijos milijardai pavers Maroką patogiu tramplinu, leisiančiu užtvindyti Europos rinką dosniai subsidijuojamomis prekėmis.
Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius pabrėžia, kad investicijos Maroke yra akivaizdus Kinijos bandymas išspręsti pramonės pertekliaus problemą namuose, peradresuojant eksportą į Europą per trečiąsias šalis.
Ši strategija ypač suaktyvėjo po to, kai Europos Sąjunga kiniškiems elektromobiliams įvedė muitus, siekiančius net 45 procentus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Kinija savo pramonę subsidijuoja nuo trijų iki aštuonių kartų daugiau nei Vakarų valstybės, dažnai naudodama lengvatines paskolas, kurias sunku atsekti ir dar sunkiau joms pritaikyti sankcijas.
Mokesčių lengvatos ir laisvoji prekyba
Susidomėjimas Šiaurės Afrikos rinka yra milžiniškas – Maroko ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas Mehdi Laraki teigia, kad nuo pandemijos pradžios šalį kas savaitę aplanko po kelias potencialių kinų investuotojų delegacijas.
Marokas užsienio kapitalą vilioja ne tik penkerių metų mokesčių atostogomis, jauna darbo jėga ir žalia energija, padedančia išvengti ES anglies dioksido mokesčių.
Pagrindinis jaukas – priėjimas prie 2,5 milijardo vartotojų per maždaug 50 laisvosios prekybos sutarčių, įskaitant susitarimus su Europos Sąjunga bei JAV. Analitikų teigimu, būtent galimybė prekiauti be muitų yra didžiausia paskata Kinijos verslui.
Kaltinimus atmeta
Maroko valdžia kategoriškai atmeta kaltinimus, esą jų specialiosios ekonominės zonos tapo Kinijos „Trojos arkliu“, gilinančiu sukelti krizę tokiose šalyse kaip Vokietija. Vietos investicijų agentūros atstovų teigimu, tai yra abipusiai naudinga partnerystė.
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Stimson Centre“ pastebi, kad Marokas tampa kertiniu Kinijos pasaulinės žaliosios pramonės strategijos elementu. Pekinas siekia sustiprinti tiekimo grandines ir sumažinti geopolitines rizikas, o Marokas nori paspartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir skatinti pramonės plėtrą.
Ši sinergija prasidėjo dar 2017 metais, kai Marokas prisijungė prie Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvos. Nuo to laiko kinų investicijos į atsinaujinančią energetiką ir baterijų gamybą tik auga.
Be to, Maroko patrauklumą didina ne tik žalioji energija, bet ir vieni didžiausių pasaulyje fosfatų telkiniai bei jau puikiai išvystyta vietinė automobilių pramonės infrastruktūra.
