Prasidėjus vasaros atostogų sezonui tūkstančiai lietuvių traukia į užsienį, kur dažniausiai pinigus leidžia mokėdami banko kortelėmis. Visgi kelionės metu net ir nedidelis nesklandumas, pavyzdžiui, užblokuota ar pamesta banko kortelė, gali sukelti nemažai rūpesčių, ypač jei žmogus neturi grynųjų pinigų ar kitos atsiskaitymo galimybės.
Bankai tikina, kad tokios situacijos nėra dažnos, tačiau jie ragina keliautojus iš anksto pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką svarbiausia žinoti prieš išvykstant ir kaip galima sutaupyti pinigų apsipirkinėjant užsienyje.
Pranešti bankui apie kelionę nereikia
„Revolut“ komunikacijos vadovė Ingrida Daunaravičienė pažymėjo, kad klientams prieš kelionę nieko daryti nereikia.
„Mūsų saugumo algoritmai automatiškai prisitaiko prie kliento buvimo vietos pagal atliekamas operacijas, o jei programėlės nustatymuose įjungtos vietove pagrįstos saugumo funkcijos, sistema naudoja telefono GPS duomenis, kad įsitikintų, jog kortele naudojasi būtent klientas“, – paaiškino banko atstovė.
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė taip pat patvirtino, kad banko klientams informuoti banko apie planuojamą kelionę nereikia.
„Swedbank“ atstovas žiniasklaidai Gytis Vercinskas paantrino, kad iš anksto informuoti banko apie planuojamą kelionę į užsienį nereikia.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais gali suveikti banko saugumo algoritmai. Pavyzdžiui, jei klientas turi kelias mokėjimo korteles ir viena jų naudojama užsienyje, o kita tuo pačiu metu – Lietuvoje.
„Svarbu pabrėžti, kad leisti naudotis savo mokėjimo kortele kitam asmeniui, net jei tai šeimos narys, negalima. Todėl rekomenduojame kiekvienam šeimos nariui turėti savo vardu išduotą kortelę, net jei ji susieta su kito žmogaus banko sąskaita.
Prieš kelionę taip pat verta pasirūpinti bent dviem mokėjimo kortelėmis ir telefone turėti banko programėlę, kuri prireikus leidžia greitai blokuoti kortelę, keisti jos nustatymus ar papildyti sąskaitą“, – nurodė jis.
Šiose šalyse kortele nesusimokėsite
„Revolut“ komunikacijos vadovė dalijosi, kad banko kortelės veikia visur, kur priimami „Visa“ ar „Mastercard“ mokėjimai.
Visgi ji pridėjo, kad operacijos negalimos sankcionuotose šalyse ir regionuose.
„Jos negalimos Baltarusijoje, Rusijoje, Irane, Šiaurės Korėjoje, Sirijoje, Kuboje, Venesueloje, Zimbabvėje, Libijoje, Mianmare, okupuotose Ukrainos teritorijose. Nesklandumų kartais gali kilti nebent tolimose egzotinėse šalyse, kur vis dar stipriai dominuoja atsiskaitymai grynaisiais“, – komentavo I. Daunaravičienė.
Tuo metu „Luminor“ atstovė nurodė, kad banko klientams operacijos kortele negalimos Irane, Sirijoje, Kuboje, Sudane, Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat negalima atlikti operacijų Kryme.
G. Vercinskas atkreipė dėmesį, kad didžiojoje dalyje pasaulio šalių atsiskaityti mokėjimo kortele „Swedbank“ klientams galima be papildomų apribojimų.
Visgi keliaujant į atokesnes šalis, banko atstovas pataria turėti šiek tiek grynųjų vietos valiuta, nes ne visi prekybininkai priima atsiskaitymus kortele, gali neveikti bekontakčiai mokėjimai arba būti ribotas bankomatų tinklas.
„Jei konkrečioje šalyje dėl tarptautinių sankcijų, geopolitinių aplinkybių ar mokėjimų infrastruktūros apribojimų atsiskaitymai kortelėmis būtų neįmanomi arba ribojami, tokia informacija paprastai būna skelbiama atskirai“, – pažymėjo G. Vercinskas.
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas atkreipė dėmesį, kad visose mokėjimo kortelėse yra aktyvinta galimybė atsiskaityti bet kurioje užsienio šalyje, kurioje priimamos „Mastercard” kortelės.
„SEB klientai patys gali valdyti šią funkciją (išjungti, kai yra Lietuvoje, ir įjungti, kai išvyksta) interneto banke ir mobiliojoje programėlėje“, – įvardijo G. Giržadas.
Su kokiais nesklandumais susiduria dažniausiai?
„Revolut“ atstovė dalijosi, kad keliautojai dažniausiai susiduria su vietinių bankomatų ar paslaugų tiekėjų taikomais paslėptais mokesčiais, pavyzdžiui, valiutos konvertavimo.
„Šių išlaidų paprastai galima išvengti pasirenkant atsiskaityti vietine valiuta (atsisakant dinaminio valiutos konvertavimo – DCC)“ – paaiškino ji.
Anot I. Daunaravičienės, neretai pasitaiko, kad keliautojai praranda kortelę.
„Tokiu atveju, ją reikėtų nedelsiant „įšaldyti“ „Revolut“ programėlėje – ten pat galima iškart užsisakyti naują fizinę kortelę, o kol ji atkeliaus, pradėti saugiai naudotis virtualia kortele per „Apple Pay“ ar „Google Pay“, – patarė pašnekovė.
Tuo metu „Swedbank“ atstovas žiniasklaidai pažymėjo, kad dažniausiai pasitaikantys nesklandumai yra pamesta kortelė, kortelės duomenų kompromitavimas, netikėtai suveikę saugumo mechanizmai arba atvejai, kai prekybos vieta nepriima atsiskaitymų kortele.
„Pametus ar įtariant, kad kortelė pateko į svetimas rankas, ją reikėtų nedelsiant užblokuoti naudojantis banko programėle arba susisiekus su banku telefonu (jį patariame įsirašyti iš anksto). Programėlėje taip pat galima laikinai apriboti tam tikras kortelės funkcijas ir vėliau jas atkurti.
Jei kortelė buvo užblokuota dėl saugumo priežasčių, klientas apie tai paprastai informuojamas. Daugeliu atvejų kortelės funkcionalumą galima atkurti per banko programėlę arba susisiekus su banku“, – dalijosi G. Vercinskas.
Kaip išvengti mokesčių atsiskaitinėjant kortele užsienyje?
„Revolut“ komunikacijos vadovė nurodo, kad didžiausia keliautojų klaida – terminale pasirenkama galimybė atsiskaityti eurais, o ne vietine valiuta, dėl ko dažnai pritaikomas itin nepalankus vietinio banko kursas.
„Prieš atsiskaitant terminale, rekomenduojame įsitikinti, kad ekrane rodoma suma yra teisinga, būti ypač atidiems, kai atsiskaitoma jums mažiau pažįstama valiuta, ir visada palaukti, kol mokėjimas bus patvirtintas“, – aiškino banko atstovė.
Ji pridėjo, kad pasitaiko atvejų, kai pardavėjas teigia, kad operacija buvo atmesta. Pasak I. Daunaravičienės, tokiais atvejais reikėtų visuomet paprašyti parodyti popierinį kvitą arba terminalo ekraną su pranešimu apie atmetimą prieš leidžiant kortelę naudoti dar kartą, kad lėšos nebūtų nuskaičiuotos dukart.
„Revolut“ atstovė taip pat pataria einamojoje sąskaitoje nelaikyti daug pinigų. Didesniam saugumui užtikrinti ji rekomenduoja programėlėje aktyvuoti vietove pagrįstą apsaugą, o rezervacijoms internetu naudoti vienkartines virtualias korteles.
Aušrinė Mincienė keliaujantiems „Luminor“ klientams pataria naudojantis bankomatu užsienyje atkreipti dėmesį į papildomus privačių bankomatų tinklų taikomus mokesčius.
Anot jos, naudojantis „Luminor Black“ kortele galima dalies mokesčių išvengti.
„Ne tik dėl to, kad gausite visame pasaulyje galiojančią draudimo apsaugą, bet ir „Luminor“ netaikys grynųjų pinigų išėmimo mokesčio sumai iki 400 eurų“, – nurodė ji.
„Swedbank“ atstovas paantrino, kad norint sutaupyti reikia rinktis atsiskaitymą vietos valiuta.
Pavyzdžiui, būnant Turkijoje geriau rinktis Turkijos liras, o ne eurus.
Jis pridėjo, kad papildomi mokesčiai dažniausiai atsiranda gryninantis pinigus bankomatuose. Juos gali taikyti tiek kortelę išdavęs bankas, tiek bankomato operatorius.
„Norint sumažinti papildomas išlaidas, rekomenduojame kuo daugiau atsiskaityti kortele, o grynųjų pasiimti tik tiek, kiek jų gali realiai prireikti“, – patarė banko atstovas.
Šiose šalyse lietuviai išleidžia daugiausiai
Taip pat, pasak I. Daunaravičienės, lietuviai aktyviai atsiskaito Vakarų ir Pietų Europos šalyse – Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje, o tarp tolimesnių krypčių fiksuojamas sparčiai augantis aktyvumas JAV ir Japonijoje.
Tuo metu SEB atstovas įvardijo, kad daugiausiai klientai mokėjimo kortelėmis atsiskaito tose šalyse, į kurias keliauja dažniausiai: Lenkija, Baltijos šalys ir kitos Europos valstybės.
Pataria, kaip kelionės metu išvengti nesklandumų
Atostogų sezonu padaugėja atvejų, kai sukčiai taikosi į turistus, pasinaudodami jų skubėjimu, nuovargiu ar mažesniu budrumu.
Kaip atpažinti dažniausias apgavystes ir apsaugoti savo pinigus bei duomenis, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Pasak jo, atvykę į užsienio šalį turistai dažnai ieško palankesnio valiutos keitimo kurso, tačiau tuo neretai pasinaudoja sukčiai.
„Ieškodami geriausio valiutos kurso neoficialiose keityklose galime gauti padirbtų pinigų ar susidurti su paslėptais mokesčiais. Kitoje šalyje atskirti netikrą kupiūrą itin sudėtinga, o vėliau susigrąžinti pinigus gali būti beveik neįmanoma. Todėl toks bandymas sutaupyti gali brangiai kainuoti“, – sako M. Kutkaitis.
Pasak jo, saugiausia kelionėje pinigus laikyti banko kortelėje, o prireikus grynųjų juos išsigryninti bankomatuose arba oficialiuose banko filialuose. Prieš kelionę taip pat verta pasitikrinti, kokie mokesčiai taikomi atsiskaitant ar išsigryninant pinigus užsienyje.
Specialistas pažymi, kad dar viena dažna rizika keliaujant – mokėjimo kortelės duomenų vagystė. Tokie atvejai dažniausiai siejami su grynųjų pinigų išsiėmimu iš bankomato, vis dėlto kortelės duomenys gali būti pasisavinti ir atsiskaitant prekybos vietose, ypač ten, kur klientų srautai dideli, o įrenginiai nėra nuolat prižiūrimi.
„Sukčiai prie bankomatų ar atsiskaitymo terminalų gali pritvirtinti papildomus skaitytuvus, kurie nukopijuoja kortelės informaciją. Kartais tam pasitelkiamos ir paslėptos kameros, kuriomis siekiama užfiksuoti PIN kodą. Turėdami kortelės duomenis ir PIN kodą, sukčiai gali bandyti pasinaudoti kortele ar jos kopija, pavyzdžiui, išgryninti pinigus arba atlikti kitus neteisėtus veiksmus“, – aiškina M. Kutkaitis.
Kad rizika būtų mažesnė, jis pataria rinktis bankomatus gerai apšviestose vietose arba bankų skyriuose, vedant PIN kodą pridengti klaviatūrą ranka bei reguliariai tikrinti banko sąskaitos išrašus.
Taip pat M. Kutkaitis pridėjo, kad oro uostuose, viešbučiuose ar kavinėse turistai dažnai naudojasi nemokamu internetu, tačiau ne visi tinklai yra saugūs.
„Sukčiai sukuria netikrus „Wi-Fi“ tinklus, kurių pavadinimai atrodo beveik identiški oficialiems. Prisijungus prie jų gali būti siekiama perimti jūsų prisijungimo duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės ar el. pašto slaptažodžius, taip pat nukreipti į suklastotas svetaines, kuriose vartotojai patys suveda jautrią informaciją. Gavę tokius duomenis, sukčiai gali bandyti prisijungti prie jūsų paskyrų, atlikti finansines operacijas ar pasinaudoti jūsų tapatybe“, – sako M. Kutkaitis.
Jis rekomenduoja jungtis tik prie oficialiai nurodytų tinklų ir viešame internete vengti bankinių operacijų ar prisijungimo prie svarbių paskyrų, per kurias perduodami jautrūs duomenys.
Galiausiai, vis dažniau turistinėse vietose pasitaiko ir suklastotų QR kodų, kurių naudojimas atsiskaitymams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo. Tačiau šiuo žmonių įpročiu neretai pasinaudoja ir sukčiai.
„Juos nuskenavęs žmogus nukreipiamas į netikrą puslapį, kuriame prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis. Sukčiai duomenis gali panaudoti neteisėtiems mokėjimams, bandymams ištuštinti sąskaitą ar išvilioti dar daugiau asmeninės informacijos“, – įspėja M. Kutkaitis.
Todėl prieš nuskaitant QR kodą reikėtų įsivertinti, ar jis atrodo patikimai, o prieš mokant – pasitikrinti, į kokį svetainės adresą esate nukreipiami. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar QR kodas neatrodo užklijuotas ant kito lipduko ar kitaip modifikuotas.
