Atspindi visuomenės požiūrio pokyčius
Planuojama, kad įgyvendinus projektus bus atnaujinta beveik 1,5 mln. kv. m daugiabučių naudingojo ploto. Išskirtinis aktyvumas fiksuotas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje pateiktos 166, Kaune – 110 paraiškų. Tačiau išsiskyrė ir mažesni miestai: Klaipėdoje pateiktos 39 paraiškos, Panevėžyje – 29, Telšiuose – 30, Ukmergėje ir Kėdainiuose – po 28.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė pažymi, kad tokie rezultatai parodo tiek augantį senesnės statybos daugiabučių gyventojų sąmoningumą, tiek platesnius visuomenės požiūrio pokyčius. „Šio kvietimo rezultatus vertiname labai teigiamai – sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus. Manau, tam įtakos turi aktyvūs gyventojai, administratoriai, savivaldybių prisidėjimas įvairiais paskatinimais. Be to, padeda ir geri modernizuotų daugiabučių pavyzdžiai kaimynystėje – juos matydami žmonės lengviau apsisprendžia ir patys pradėti renovacijos procesą“, – sako ji.
Atsinaujinančios energijos sprendimų proveržis
A. Bartkevičienės teigimu, vis didesnę reikšmę gyventojams turi ir galimybė renovacijos metu įsidiegti atsinaujinančius energijos sprendimus – saulės elektrines, šilumos siurblius, geoterminį šildymą. Jie šiame kvietime numatyti 589 daugiabučiuose.
„Sprendimų poveikis priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, saulės elektrinės ant stogo padeda sumažinti bendrąsias elektros sąnaudas, o šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, o kartu leidžia atsisakyti ir iškastinio kuro“, – akcentuoja ekspertė.
Pasak jos, gyventojų sprendimams didelės įtakos turėjo ir pastarojo šildymo sezono patirtis. Šių metų sausį centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daugelyje Lietuvos savivaldybių žymiai augo. Vidutinė šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, didėjo apie 4 proc., o nebetaikant PVM lengvatos galutinis mokėjimų padidėjimas gyventojams siekė apie 15 proc. Išryškėjo didžiuliai renovuotų ir nerenovuotų butų sąskaitų skirtumai.
„Matome augančią gyventojų atsakomybę vis daugiau žmonių supranta, kad reikia patiems rūpintis savo būstu ir gyvenimo kokybe, jei norisi gyventi patogiai, šiltai, gražiai. Pastaroji žiema parodė nusidėvėjusių daugiabučių trūkumus, o išaugusios sąskaitos paskatino aktyviau domėtis renovacija ir priimti jai palankius sprendimus“, – teigia A. Bartkevičienė.
Ieškomi papildomi finansavimo šaltiniai
Daugiau nei pusė planuojamų modernizuoti namų yra didesni nei 1 tūkst. kv. m ploto, vidutinis daugiabučio dydis siekia apie 1,7 tūkst. kv. m. Vidutinė vieno projekto vertė – apie 1,1 mln. eurų, iš kurių rangos darbai sudaro apie 993 tūkst. eurų.
Šiam kvietimui iš Modernizavimo fondo buvo skirta 165 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad praktikoje apie 15–20 proc. pateikiamų projektų nėra įgyvendinami, APVA kartu su Aplinkos ministerija galutinę kvietimo sumą padidino iki 190 mln. eurų. Paraiškos, nepatekusios į finansuojamų projektų sąrašą, bus įtrauktos į rezervinį sąrašą – šiuo metu ieškoma papildomų finansavimo šaltinių joms įgyvendinti.
„Šį rudenį planuojamas naujas kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Gyventojus raginame nelaukti ir pradėti ruoštis jau dabar – dar sykį objektyviai įvertinti susidėvėjusio pastato keliamas rizikas ir renovacijos privalumus, domėtis finansavimo galimybėmis, analizuoti pavyzdžius savo mieste ir tartis su kaimynais dėl pirmųjų žingsnių“, – pažymi A. Bartkevičienė.
Platesnis ir gilesnis naudų suvokimas
Šiandien Europoje net 75 proc. pastatų yra energiškai neefektyvūs – jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išmeta 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl jų atnaujinimas yra laikomas prioritetu mažinant klimato kaitą. Lietuvoje didelę tokių pastatų segmento dalį sudaro seni daugiabučiai namai.
Jų energinio efektyvumo didinimas yra ne tik būdas taupyti, bet ir žingsnis link atsakingesnio, tvaresnio bei saugesnio gyvenimo visos šalies mastu. Modernizuotuose pastatuose sumažėja sunaudojamos šilumos energijos poreikis, o anglies dvideginio pėdsakas priartėja prie nulio. Efektyvesnis vartojimas prisideda prie gamtos išteklių tausojimo ir mažina poveikį klimatui.
Be to, atnaujinus būstą pagerėja gyvenimo kokybė – temperatūra patalpose tampa tolygesnė, sumažėja drėgmės bei pelėsio rizika, pagerėja vidaus mikroklimatas. Taip pat atnaujinta aplinka sustiprina bendruomenes, padidina gyventojų pasitenkinimą savo gyvenamąja vieta.
Dar daugiau – energiškai efektyvūs, estetiškai atnaujinti pastatai yra patrauklesni tiek esamiems gyventojams, tiek potencialiems pirkėjams, todėl investicijos į modernizaciją atsiperka ne tik per mažesnes sąskaitas, bet ir per išaugusią turto paklausą ir vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Pranešimą parengė Aplinkos projektų valdymo agentūra. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
