Po ilgų metų traumų, skaudžių nesėkmių ir išslydusių galimybių Alexanderis Zverevas (ATP-3) pagaliau pasiekė lauktą pergalę. 2026 metų „Roland Garros“ turnyro finale 29-erių vokietis po dramatiškos penkių setų kovos 6:1, 4:6, 6:4, 6:7 (5:7), 6:1 palaužė italą Flavio Cobolli (ATP-14) ir iškovojo savo pirmąjį Didžiojo kirčio serijos titulą.
Sunkų laikotarpį išgyvenęs ir vieną sudėtingiausių kelionių link didžiojo trofėjaus sporto istorijoje įveikęs A. Zverevas Paryžiuje nutraukė savo prakeiksmą. Prieš ketverius metus tenisininkas iš „Philippe Chatrier“ korto buvo išvežtas neįgaliojo vežimėlyje su septyniais pėdos kaulų lūžiais, o prieš dvejus metus čia pat finale nusileido Carlosui Alcarazui. Skaudžius pralaimėjimus vokietis sugerdavo ir anksčiau – 2020 metų „US Open“ bei 2025 metų „Australian Open“ lemiamuose mačuose.
„Tai buvo dalykų kombinacija, nes iš pradžių net netikėjau, kad laimėjau, – spaudos konferencijoje po iškovoto titulo kalbėjo A. Zverevas. – Vėliau pamačiau savo komandą, visi šventė, o ypač išvydęs rankas į viršų keliantį tėvą pagaliau supratau, jog tai tiesa.“
Čempionas neslėpė, kad sugrįžimas į pergalių kelią būtent Prancūzijos sostinėje jam reiškia labai daug.
„Kai gulėjau ant žemės, išsiveržė visos emocijos, nes šis kortas man yra ypatingas tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Čia išgyvenau sunkiausius gyvenimo ir karjeros momentus, kai gulėjau patyręs traumą ir nežinojau, ar dar kada nors žaisiu, – atviravo tenisininkas. – Čia pralaimėjau ir „Didžiojo kirčio“ finalą, todėl visi šie prisiminimai lieka su manimi, bet šis triumfas juos pranoksta.“
Savo sėkme A. Zverevas dalijosi su ištikimiausiais žmonėmis, juokaudamas, kad niekaip negali atsikratyti savo tėvo, kuris jį treniruoja visą karjerą, ir brolio Mischos.
„Išgyvenome tiek daug traumų, širdies skausmo ir pralaimėjimų. Kartais buvome nevykėliai, bet dabar esame „Didžiojo kirčio“ čempionai, ir tik tai yra svarbu, – trofėjų ceremonijos metu savo komandai dėkojo vokietis. – Tikriausiai turiu ilgiausiai išlikusią komandą ir trenerį ture. Kaip sako Mirra Andrejeva, tai yra šeimos ir komandos pastangos, nes tą patį fizinio rengimo trenerį turiu bent dvylika metų, o kitus trenerius – dar ilgiau, todėl visi vienodai nusipelnė šio trofėjaus.“
Pirmą kartą tokio rango turnyro finale žaidęs F. Cobolli sulaukė ypatingos pagarbos iš nugalėtojo.
„Iš visos širdies tikiuosi, kad labai greitai kelsi šį trofėjų į viršų. Esi vienas geriausių žmonių ture,“ – varžovui gražių žodžių negailėjo A. Zverevas.
Kelis momentus pralaimėjimui suvirškinti skyręs italas atsakė su šypsena, o jam Muškietininkų taurę įteikė 1976 metais Paryžiuje triumfavęs tautietis Adriano Panatta.
„Džiaugiuosi dėl tavęs, bet kartu ir liūdžiu, nes buvau arti, o dabar, kai jau pasiekei savo svajonę, leisk kitą kartą laimėti man, – į vokietį kreipėsi F. Cobolli, vėliau atsigręžęs į teniso legendą. – Tai buvo geriausia savaitė mano gyvenime. Visada žiūriu „Roland Garros“ per televizorių, tik ne tavo žaidimą, Adriano, nes dar nebuvau gimęs, bet man didžiulė garbė ir privilegija matyti tave čia, nors ir jaučiau šiek tiek spaudimo žaisdamas tavo akivaizdoje.“
Mėlynais drabužiais pasipuošusių sirgalių armija viso turnyro metu palaikė Italijos atstovą, kuris jautriai atsidėkojo savo fanams.
„Noriu padėkoti mėlynajai sienai už manęs, nes negaliu į jus žiūrėti, kitaip apsiverksiu, – emocijų neslėpė F. Cobolli. – Noriu paprašyti tik vieno – parodykite savo šypsenas, nes buvo nuostabu būti su jumis. Ačiū, kad atvykote, o mano mama vis dar gyva, tad esu laimingas.“
Tuo tarpu A. Zverevas analizavo savo žaidimo kreivę ir pripažino, kad ankstyva sėkmė žemesnio rango turnyruose suformavo klaidingus lūkesčius.
„Sėkmė „Masters“ turnyruose atėjo labai anksti, nes pirmąjį laimėjau būdamas dvidešimties, tačiau „Didžiojo kirčio“ lygmenyje tai užtruko ilgiau. Dabar, kad ir kas nutiktų, visada būsiu „Didžiojo kirčio“ čempionas ir niekas to iš manęs neatims, – aiškino A. Zverevas. – Tai suteikia man laisvės, galbūt mano protas bus ramesnis finaluose, nes net ir pralaimėjęs liksiu čempionu. Šis trofėjus man be galo svarbus, nes po pralaimėjimo pasitikėjimas savimi būtų smarkiai kritęs, bet dabar jaučiu, kad galiu tai pakartoti.“
Finalinio mačo metu vokietis susidūrė su netikėtais sunkumais, tačiau sugebėjo juos paversti savo pranašumu.
„Turėjau mėšlungį ir išgyvenau fizinius sunkumus, nors nemanau, kad tai buvo tikra fizinė problema – greičiau psichologinė. Buvau labai įsitempęs, emocionalus ir šiek tiek nestabilus ketvirtajame sete, – mačo eigą prisiminė nugalėtojas. – Tiesą sakant, manau, kad mėšlungis man netgi padėjo, nes šiek tiek atsipalaidavau, pradėjau laisviau ir agresyviau smūgiuoti, tiesiog leidau viskam tekėti savaime. Negalėjau toliau būti įsitempęs, turėjau atsipalaiduoti, todėl penktąjį setą sužaidžiau taip, kaip sužaidžiau.“
Turnyro eiga A. Zverevui tapo palankesnė po to, kai anksti iškrito pagrindiniai favoritai Jannikas Sinneris ir Novakas Djokovičius.
„Jaučiu, kad puikiai susitvarkiau su spaudimu pastarąsias dvi savaites, nes po ankstyvų Janniko ir Novako iškritimų išlikau susikaupęs bei ramus. Visgi šiandien nesusitvarkiau taip gerai, mačas buvo permainingas, buvau nervingesnis, bet tai žmogiška,“ – pripažino vokietis.
Vienu svarbiausių ginklų kelyje link titulo tapo patobulintas padavimas, kuris anksčiau kišdavo koją lemiamais momentais.
„Ant grunto tikslumas yra net svarbesnis už greitį, nors mano greitis šią savaitę buvo gana didelis. Tai smūgis, kuris man labai padėjo, nes svarbiausiais momentais galėjau juo pasikliauti, kai nesisekė žaisti nuo galinės linijos, – techninius niuansus dėstė A. Zverevas. – Tai neabejotinai tas elementas, su kuriuo anksčiau turėjau problemų ir dėl kurio pralaimėjau 2020 metų „US Open“ finalą, bet praleidau daug valandų jį tobulindamas ir džiaugiuosi, kad tai atnešė man šį trofėjų.“
Sugrįžimas į elitą prasidėjo dar praėjusio sezono pabaigoje, kai tenisininkas pagaliau atrado savo žaidimo ritmą.
„Vėl pradėjau žaisti labai gerai praėjusiais metais Vienoje, nes iki tol metai man nebuvo sėkmingi, turėjau daug fizinių ir žaidybinių problemų. Praėję metai buvo vieni sunkiausių mano karjeroje, o šie – vieni laimingiausių, todėl jausmas dabar visiškai kitoks,“ – reziumavo naujasis „Roland Garros“ čempionas.
