Lietuvos oro erdvę kertantys dronai, lėtai besikeičianti gynybos sistema ir vis dar neaiški atsakomybė tarp institucijų kelia vis daugiau klausimų dėl šalies pasirengimo naujo tipo grėsmėms. Saugumo ekspertai įspėja, kad vien didesnio gynybos biudžeto nepakaks – Lietuvai būtina greičiau diegti naujas technologijas, stiprinti oro gynybą ir pagaliau apsispręsti dėl visuotinio šaukimo.
Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su saugumo ir gynybos ekspertu Giedrimu Jeglinsku ir asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovu Tomu Godliausku.
Dronai kirto Lietuvos sieną: ekspertas įvardijo didžiausią problemą
Kai dronai kirto Lietuvos sieną, pasitaikė atvejų, kai mes jų nepastebėjome. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad dabar peržiūrimi reagavimo algoritmai. Apskritai, kalbama ir apie šauktinių skaičiaus didinimą ateityje. Kalbant bendrai apie Lietuvos gynybą, kokią pažangą matote nuo hibridinių grėsmių pradžios ir ko mums dar reikia?
G. Jeglinskas: Tokie dalykai kaip oro gynyba ar visuotinis šaukimas yra platesni elementai, kurie išeina už Krašto apsaugos sistemos ribų. Kai dronas įskrenda, kas jį turėjo pagauti? Kariuomenė, pasienis ar kažkas kitas? Tai sąveikumo klausimas.
Resursai paskirstyti po visą Vyriausybę – Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijose, kuriuos galima panaudoti, reikalingas bendras valstybės požiūris. Kalbant apie gynybą ir oro grėsmes, su vadinamuoju „skylėtu dangumi“ susiduria ir Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, klausimas, kaip prioritetizuojame pirkimus.
Dabar orientuojamės į senesnius modelius – pėstininkų kovos mašinas, tankus. Vykdome NATO planus, tačiau karyba keičiasi, Ukraina rodo, kad dronų dinamika keičiasi kas savaitę. Ar mes adaptuojamės pakankamai sparčiai? Tai didžiausias klausimas.
Mes neatsiliekame nuo kitų, bet adaptacija, naujų technologijų įsisavinimas ir suvokimas, kad valstybę gina visos institucijos, o ne tik kariuomenė, reikalauja tvirtos lyderystės. Naujasis premjeras įvardijo oro gynybą kaip prioritetą, kas yra puiki žinia.
Tai nebėra vien ministro lygio klausimas, tai visos Vyriausybės interesų laukas. Biudžeto didinimas yra puiku, bet pinigus reikia investuoti į karybos ateitį ir pajėgumus, kurie užtikrintų atgrasymą.
G. Jeglinskas: Kariuomenė yra puiki institucija, turinti daug privalumų, bet natūraliai ji yra nelanksti, šiame laikotarpyje reikia žiūrėti plačiau. Jeigu kariuomenės vadovybė nesugeba identifikuoti atitinkamų poreikių – kad reikia naujų technologijų, kad divizijai būtina oro ir kibernetinė apsauga – tuomet įsikiša politikai.
Jie turi pasakyti: „Su visa pagarba, generolai, dabar žiūrime plačiau.“ Tai reikalauja aiškios politinės valios ir komunikacijos. Turime puikius kariuomenės vadus, tačiau kartais instituciniai spąstai mus riboja, ir todėl būtinas politikų ryžtas. Premjero iškeltas prioritetas dėl oro gynybos yra labai teigiama kryptis.
Siūlo nebedelsti: šaukti reikėtų ir vyrus, ir moteris
T. Godliauskas: Esu visa apimančio pasirengimo šalininkas. Suprantu karinės galios svarbą atgrasymui ir gynybai, bet krizės ar karo procesas lygus bendram valstybės pasirengimui. Kariuomenės ir valstybės tvarumas įmanomas tik tada, jei funkcionuoja visos kitos šakos: sveikatos apsauga, energetika, susisiekimas, žemės ūkis. Visiškai pritariu dėl visuotinio šaukimo.
Ukraina įrodė, kad piliečių valia ginti šalį buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs išlikimą pirmosiomis savaitėmis. Tai didysis raktas į visuomenės susitelkimą. Visuotinis šaukimas nėra vien karinio rezervo klausimas, tai – piliečių valios reikalas.
Suomijos patirtis rodo, kad tai atneša resursus ne tik kariuomenei, bet ir visai valstybės ekosistemai – atsiranda žmonių su kitokiu mentalitetu ir noru ginti šalį įvairiose srityse. Žvelgiant į 3-jų ar 4-ių metų perspektyvą, turime nustoti kalbėti apie tai kaip apie neišvengiamybę ateityje ir pagaliau užfiksuoti konkrečią datą, kada pereiname prie visuotinio parengimo, tiek vyrų, tiek moterų atžvilgiu. Pritariu Giedrimui, kad šis klausimas, kalbant apie biudžeto lėšų įsisavinimą, privalo būti vienas iš aukščiausių prioritetų.
Godliauskas ramina: Lietuvos oro gynybos pajėgumai auga
Buvo vienas atvejis, kai buvo užfiksuota, jog Lietuvos sieną kirto 2 dronai. Kadangi kalbama apie kritinę infrastruktūrą, jeigu susiklostytų hipotetinė situacija ir matytume, kad keli dronai skrenda į kelis objektus, kaip galėtumėte įvertinti, ar mes esame pasirengę apsiginti nuo tokios situacijos? Ir kaip greitai galėtume atstatyti tą infrastruktūrą, jeigu kiltų kažkokia žala?
T. Godliauskas: Manau, kad čia reikia suvesti kelis dalykus. Viena vertus, tai yra tam tikros provokacijos arba taškiniai veiksmai, kurie gali padaryti tam tikrą žalą. Mes turėjome žalą Baltijos jūroje, turėjome pasienyje, kibernetinėje erdvėje. Iš principo tai yra tam tikras veiksmas, kuris sukelia žalą, bet institucijos atitinkamai tą atstatymą atlieka.
Manau, kad jeigu įvyksta pavienis incidentas, tai reikalauja tiesiog reagavimo, tačiau jeigu kalbame apie didesnį incidentą, manau, kad jau šiai dienai valstybėje ir pačioje Lietuvos kariuomenėje turime reikiamus pajėgumus, kurie gali greitai reaguoti ir prisitaikyti. Tiek ant žemės, tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek su turimomis oro gynybos sistemomis.
Nepamirškime ir pastarųjų sprendimų, priimtų NATO viršūnių susitikime, kurio metu pasikeitė Baltijos oro policijos misijos mandatas. Tai įgalina greitesnį reagavimą, ypatingai kalbant apie oro grėsmes, visame šiame paveiksle atsparumas laipsniškai auga.
Kaip minėjo ir pati krašto apsaugos sistema bei ministras, priemonės oro gynybai po truputį atkeliauja, integruojasi į bendrą sistemą ir tas pajėgumas iš tikrųjų auga ir didėja. Net neabejoju, kad, atėjus pasikartojančiam arba dažnesniam išbandymui, tie pajėgumai būtų mobilizuojami ir neutralizuotų grėsmę, o jeigu tai yra vienkartinis incidentas, kuris gali pareikalauti pusvalandžio ar valandos reagavimo greičio, natūraliai turime suprasti, kad tokią žalą privalome priimti.
Turime gebėti ją greitai atstatyti ir įjungti tam tikrus saugiklius bei greito reagavimo pajėgumus, kurie toliau galėtų stabilizuoti situaciją ir būti pasiruošę didesnio masto provokacijoms.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
