Lukas Starkus
Ši vasara – karštymetis transplantacijas atliekantiems medikams. Per savaitę Vilniuje gydytojai persodino tris širdis. Iš viso šiemet donorines širdis kartu su galimybe gyventi gavo 5 ligoniai, vienu daugiau nei pernai. Vis dėlto yra ir nerimą keliančių ženklų – šiemet aukoti artimųjų organus sutiko 10 procentų mažiau nei pernai. Deja, anot Transplantacijos biuro, kartais organai nepersodinami, nes trūksta medikų.
7 metus Brigita neišjungė savo telefono – kasdien laukė 1 skambučio: „Visąlaik galvoji, o galbūt tai…“ (tv3.lt koliažas)
Donorų dėka gyvena gyvenimą
Vilniečius Rimvydą ir Brigitą supažindino donorystė – Rimvydas beveik 20 metų gyvena su donorine širdimi, o Brigita gavo jau ketvirtą donorinį inkstą. Transplantacijos jai prireikė, nes paauglystėje susirgo angina ir prasidėjo inkstų uždegimas, kuris nebuvo išgydytas. Tėčio, o vėliau ir mamos dovanoti inkstai veikė po 5 metus. Kai po metų nustojo veikti ir nežinomo donoro inkstas, naujo laukė ir į hemodializes važinėjo 7 metus.
„Tu niekada negali išjungti savo telefono, niekada negali nuimti garso, kiekvienas skambutis, kuris nėra tau pažįstamas numeris, visąlaik galvoji, o galbūt tai“, – pasakojo su donoro inkstu gyvenanti Brigita Guobė.
Per 7 metus Brigita dvylika kartų sulaukė skambučio vykti transplantacijai. Kildavo viltis, kad pagaliau grįš į įprastą gyvenimą.
„Pirmas dalykas, ką padarysiu, tai suvalgysiu bananą. Bananas, braškės, bulvės – uždraustas vaisius, tai čia yra uždraustas vaisius. Tu jų negali valgyti, nes kitaip atsidursi reanimacijoje arba mirsi“, – pasakojo Brigita.
Tačiau vienuolika kartų inkstas labiau tiko kažkam kitam, o Brigitai atiteko tik dvyliktas. Netekties valandą artimojo organus paaukoti sutikusiems žmonėms ji bus dėkinga visą gyvenimą.
„Jų vieno sprendimo dėka, aš šiandien galiu valgyti, džiaugtis, daryti, ką aš noriu, aš galiu gyventi normalų gyvenimą kaip visi“, – pasakojo Brigita.
Dabar apie donorystės svarbą Brigita su donoro širdimi gyvenančiu Rimvydu pasakoja įvairiuose renginiuose.
„Prieš 20 metų būčiau kojas ištiesęs ir užmiršęs, o čia tiek naujų dalykų. Ir tą golfą išmokau žaisti, ir tą tenisą, ir lipdyt pradėjau, sūnų užauginau ir jau antrą šunį auginu“, – pasakojo su donoro širdimi gyvenantis Rimvydas Vekerotas.
Šiemet atlikta apie 90 transplantacijų
Šįkart sveikatos apsaugos ministras apdovanojo transplantacijos biurų ir ligoninų darbuotojus, kurių dėka šiemet persodinta kaip niekad daug organų. Per vieną liepos savaitę transplantuotos trys širdys. Iš viso šiemet persodintos penkios – viena daugiau nei pernai per visus metus.
„Žinome, kokio intensyvumo tai yra darbas, kaip greitai komandos turi pasijungti ir įvykdyti savo vaidmenį, tai iš tiesų skamba kaip stebuklas“, – tikino sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Iš viso šiemet atlikta apie 90 transplantacijų. Anot gydytojų, dalyvauti tokiose operacijose – ypatingas jausmas.
„Tu turi rankose neįkainojamą organą, neįkainojamą daiktą, be kurio kitas žmogus negali gyventi“, – teigė Santaros klinikų transplantologas Vitalijus Sokolovas.
Ligonių kasos bent jau transplantacijas įkainoja – pernai organų ir kaulų čiulpų persodinimui išleista beveik 50 milijonų eurų.
„Jeigu būtume šiek tiek ciniški, galime pasakyt, kad transplantacija labai apsimoka. Pavyzdžiui, hemodializės pacientas, kuriam nuolatos reikalinga 2-3 kartus per savaitę atlikti hemodializę, hemodializė kainuoja per metus apie 21 tūkstantį eurų, o inkstų transplantacija – 46 tūkstančius“, – teigė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Lietuva pagal transplantacijas atsidūrė Europos valstybių dešimtuke. Vis dėlto, anot Transplantacijos biuro, nerimą kelia, kad šiemet mažėja sutinkančių aukoti artimojo organus. Šiemet sutikimą davė 62, pernai 72 procentai artimųjų.
„Dažniausios priežastys, kad žmonės nežino apie donorystę, nežino, koks donorystės yra procesas, mano, kad procesas užtruks labai ilgai, net iki savaitės laiko“, – teigė Klaipėdos regiono donorystės koordinatorė Diana Palepšaitienė.
Anot transplantacijos biuro direktorės, mažėja sutikimų ir po skandalų sveikatos sistemoje ar asmeninių nusivylimų.
„Gal prieš tai nebuvo piėmę laiku kažkur gydytojai, gal kažkokių vaistų negavo. Na, matyt, jeigu aš esu piktas, ne visada galiu daryti gerus darbus“, – mano Transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė.
Trūksta medikų
Dalies transplantacijų teko atsisakyti, anot centro vadovės, nes trūko medikų.
„Esame išgirdę atvejų, kai dėl žmogiškųjų resursų šiandien transplantacijos negalime atlikti“, – teigė Transplantacijos biuro direktorė A. Būziuvienė.
Šiuo metu transplantacijos laukia per tris šimtus sunkių ligonių, iš kurių beveik 40 vaikai.
Donorinių inkstų laukia apie 120 pacientų, kepenų – per 100, širdies – apie 70, plaučių – trys. Vienas donoras gali tapti bilietu gyventi keliems žmonėms.
„Išeidami iš šio pasaulio galime suteikti šansą net 7 gyventi“, – tikino Transplantacijos biuro direktorė A. Būziuvienė.
Širdies ir plaučių donoro ligonis vidutiniškai laukia apie porą metų, kepenų – apie metus, inkstų – apie 10 mėnesių. Nors, kaip rodo Brigitos pavyzdys, inksto galima laukti ir 7 metus. Donoro kortelę šiuo metu turi per 50 tūkstančių lietuvių. Per 25 metus donorais tapo tik 10 donoro kortelę užpildžiusių žmonių.
