Katažina Zvonkuvienė prabilo apie žinomą dainininką: „Aš jį be proto myliu“

Savaitgalį nuskambėjęs Katažinos Zvonkuvienės koncertas tapo ne tik muzikos švente, bet ir itin atviru, jautriu susitikimu su klausytojais. Dainininkė neslėpė emocijų – nuo džiaugsmo ašarų prisiminus gimtąjį kraštą iki lengvo humoro apie amžių bei sceninį įvaizdį.

Scenoje skambėję žodžiai palietė kiekvieno žiūrovo širdį, primindami apie šaknis, šeimą ir drąsą būti savimi.

Džiaugsmas scenoje ir ypatingas susitikimas

Pradėdama koncertą dainininkė neslėpė, kad ją užvaldė patys geriausi jausmai:

„Virpa širdis, didžiuojuosi, džiaugiuosi ir mėgaujuosi šia akimirka. Toks nuostabus oras, visi besišypsantys.“

Išreiškusi pagarbą prieš ją dainavusiam kolegai Romui Bubneliui, Katažina prisipažino:

„Jis yra nuostabus. Aš jį be proto myliu, gerbiu. Ir man buvo labai gera jį pamatyti po daugiau nei vienerių metų pertraukos.“

Skaudulys ir meilė gimtajam kraštui: „Užkabinote jautriausią stygą“

Nors koncertas vyko Veisiejuose, visai neseniai atlikėja koncertavo ir savo tėviškėje Medininkuose. Paklausta apie jausmą dainuoti tėviškėje, atlikėja nesulaikė jaudulio.

Ji pasidalijo visai neseniai, liepos 12 d., Medininkų pilyje įvykusio koncerto prisiminimais. Būtent Medininkų seniūnijoje, Padvaronių kaime, yra tikrieji Katažinos namai.

„Užkabinote mano jautriausią stygą… Medininkų pilyje įvyko vienas įspūdingiausių, jautriausių koncertų. Ten susirinko mano giminės, klasės draugai, bičiuliai. Vos įėjusi pamačiau tą minią ir galvojau, kad mano širdis sustos. Pakilo kvėpavimas, buvo labai sunku dainuoti, buvo ne viena nata pro šalį, bet mano širdis tiek džiaugėsi. Nieko nėra brangiau už tavo gimtąjį kraštą“, – atviravo ji.

Katažina pasidalino ir apie tai, jog iškart po emocingo koncerto Medininkuose, ji išskubėjo ten, kur jos šaknys. Ji aplankė anapilin iškeliavusių tėvelių bei sesers kapus, o vėliau tyliai užsuko ir į savo vaikystės kiemą:

„Važiavau paslapčia prie tų namų… Tyliai, ramiai, buvo taip gera pravažiuoti. Be proto daug verkiau. Buvo gera matyti, kad mūsų namai gyvi, kad ten gyvena nauji šeimininkai, nuostabūs žmonės. Mes visi sugrįšime ten, kur mūsų namai. Branginkime savo kraštą ir mylėkime savo meilės miestą.“

Deivydo Zvonkaus išgelbėta dainos eilutė

Netrukus jautrią nuotaiką pakeitė juokas ir lengva saviironija. Žengusi į sceną su trumpa, spindinčia suknele, Katažina juokavo apie savo vidinį amžių:

„Kartais abejoju… Man širdyje vis dar kokie 28-eri. Ir galvoju, ar gerai pataikiau? Vis dar galiu? Nieko dar? Išties visai nesvarbu, kiek tau metų. Man atrodo, kad pašėlti galima ir 20-ies, ir 70-ies!“

Publikai dainuojant kartu žinomą hitą „Gyvenimas prasideda nuo keturiasdešimt“, atlikėja papasakojo nuotaikingą istoriją, kaip gimė šios dainos pritaikymas kitokioms sukaktims. Kartą į ją kreipėsi 30-metis, prašydamas padainuoti šį kūrinį jo jubiliejuje:

„Galvoju, kaip čia pataikyti? Gyvenimas prasideda nuo trisdešimt… Na, nesirimuoja! Skambinu Zvonkui, sakau: „Padėk, kompozitoriau.“ Na, bet nebūtų kompozitorius. Sako: „Žiūrėk: gyvenimas prasideda, kai tris kart po dešimt!“

Drąsa būti savimi ir motinos meilės jėga

Kalbėdama apie naujausius savo kūrinius, Katažina pabrėžė, kad bėgant metams vis mažiau dėmesio kreipia į aplinkinių nuomonę. Daina „Žmonės kalba“ tapo jos pačios gyvenimo filosofija.

„Mes taip dažnai gyvenime apsikrauname ir priklausome nuo kitų nuomonės. Net lipant į sceną kartais pagalvoju: ar būti savimi, ar tarnauti žiūrovui? Kuo toliau, tuo labiau tampu savimi ir kuriu gražesnį ryšį, nes aš esu jausmo žmogus“, – sakė atlikėja.

Koncertą Veisiejuose vainikavo šilti ir prasmingi žodžiai apie svarbiausią vertybę – meilę ir ryšį vienam su kitu:

„Nėra nieko stipriau už motinos meilę, už žmonių meilę. Mums kiekvienam – ar aš dainuoju scenoje, ar ateinu pas jus – reikia mūsų meilės. Taip, kaip mūsų vaikams reikia mūsų.“

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 1 👎 0 Iš viso: 1
100% 👍 0% 👎