Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie rengiamą didelį susitarimą dėl baltarusiškų kalio trąšų pirkimo, Lietuvoje vėl kilo klausimas, ar šios trąšos galėtų būti gabenamos per mūsų šalies teritoriją.
Buvusi premjerė ir konservatorių parlamentarė Ingrida Šimonytė sako, kad tam šiuo metu egzistuoja bent dvi rimtos kliūtys – Europos Sąjungos sankcijos ir Lietuvos institucijų sprendimai dėl sandorių su Baltarusijos gamintoju „Belaruskalij“.
Šimonytė įvardijo dvi kliūtis
Antradienį Seime kalbėjusi I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvos infrastruktūros panaudojimas baltarusiškoms trąšoms gabenti nebūtų paprastas klausimas.
Jos teigimu, pirmoji kliūtis – nacionalinių institucijų ir teismų sprendimai, susiję su sandoriais su „Belaruskalij“ bei nacionalinio saugumo rizikomis.
Antroji – Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai. Pasak politikės, šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad šios sankcijos artimiausiu metu tiesiog išnyks, todėl Lietuva privalo jų laikytis.
Tai reiškia, kad net ir atsiradus komerciniam susitarimui tarp JAV ir Baltarusijos, vien jo nepakaktų tam, kad trąšos galėtų būti automatiškai gabenamos per Lietuvą.
Trumpas paskelbė apie didelį susitarimą
Diskusiją sukėlė D. Trumpo pirmadienį paskelbtas pareiškimas. JAV prezidentas teigė, kad Vašingtonas dirba prie didelio susitarimo dėl baltarusiškų kalio trąšų pirkimo.
D. Trumpas argumentavo, kad amerikiečių ūkininkams tokios trąšos galėtų kainuoti pigiau nei dabar iš Kanados perkamas kalis. JAV didelę dalį savo kalio trąšų poreikio importuoja, o Kanada yra pagrindinis tiekėjas Amerikos rinkai.
Tačiau kol kas kalbama apie planuojamą susitarimą, o ne apie jau įvykusį sandorį.
Lietuvos valdžios atstovai taip pat teigia negavę oficialaus JAV prašymo leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį sakė, kad tokio prašymo nebuvo ir Lietuva nėra informuota apie konkrečias Vašingtono ir Minsko susitarimo detales.
Jeigu trąšos keliautų per Rusiją
I. Šimonytė atkreipė dėmesį į kitą galimą scenarijų.
Jeigu JAV perkamos baltarusiškos trąšos būtų gabenamos ne per Lietuvą, o per Rusijos teritoriją ir jos uostus, Vilniaus galimybės daryti įtaką tokiam prekybos maršrutui būtų gerokai mažesnės.
Politikė nurodė, kad tokiu atveju Lietuva neturėtų sprendimo teisės dėl konkretaus tranzito maršruto.
Vienas iš galimų kelių – Rusijos Ust Lugos uostas. Tokį scenarijų kaip realią alternatyvą taip pat mini tarptautinė žiniasklaida, atsižvelgiant į tai, kad ES riboja baltarusiško kalio eksportą.
ES sankcijos lieka pagrindiniu klausimu
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį taip pat pabrėžė, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė negali būti JAV ir Baltarusijos susitarimo dėl trąšų importo dalimi, jeigu tai prieštarautų galiojančioms ES sankcijoms.
Reuters skelbia, kad Lietuva ragina išlaikyti dabartinį spaudimą Minskui ir teigia, jog sankcijos tebėra reikalingos dėl Baltarusijos režimo veiksmų bei saugumo grėsmių regione. Dabartinės ES sankcijos Baltarusijai galioja iki 2027 metų vasario.
Tuo metu Vašingtonas pastaruoju metu švelnina dalį savo pozicijos Baltarusijos atžvilgiu, o D. Trumpo administracija siekia atnaujinti kai kuriuos ekonominius ryšius su Minsku.
Lietuvos pasirinkimo kol kas nėra
Kol kas nėra aišku, ar D. Trumpo paskelbtas planas virs konkrečiu ilgalaikiu prekybos susitarimu ir kokiu maršrutu būtų gabenamos trąšos.
Lietuvos pozicija šiuo metu remiasi dviem dalykais – ES sankcijų laikymusi ir nacionalinio saugumo sprendimais. Todėl galimas JAV ir Baltarusijos susitarimas savaime nereiškia, kad baltarusiškos trąšos vėl galėtų keliauti per Lietuvos teritoriją.
Jeigu būtų pasirinktas maršrutas per Rusiją, Lietuvos vaidmuo tokiame prekybos procese būtų gerokai mažesnis.
