Lukas Starkus
Iki šiol pensinis mažius Lietuvoje buvo kasmet ilginamas. Nuo 2026 m. jis pirmą kartą tapo vienodas tiek moterims, tiek vyrams ir pasiekė 65 metų amžiaus ribą. Visgi pabrėžiant visuomenės senėjimo problemą itin dažnai užsimenama, kad pensinis amžius ateityje bus dar ilginamas. Todėl neretai pasigirsta žmonių svarstymai, ar pastarieji sugebės taip ilgai dirbti, ar tai daryti leis sveikata. Visgi tiems, kurie dirbti nepajėgs, geriausia išeitis – išankstinė pensija.
Visgi ne visi gyventojai žino, kad pasirinkę išankstinę pensiją gaus mažiau pinigų visą likusį gyvenimą ir negalės dirbti papildomai.
Pavyzdžiui, viena dalis kometatorių dalijosi, kad išankstinė pensija yra geriausias sprendimas:
„Išėjau prieš pusantrų metų. Kaip gera ilsėtis, nesijaudinti, kad kažko tinkamai nebepadarai, nebespėji. Tokiame amžiuje jau visai sveikata buvo pašlijusi. Nežinau, kaip tuos porą metų dar būčiau atidirbusi.“
Tuo metu kiti tautiečiai pasakojo, kaip tokio sprendimo labai pasigailėjo.
„Dabar gaunu daug mažesnę pensiją ir tų pinigų niekaip nebesusigrąžinsiu. Jau geriau būčiau kažkokių darbelių apsiėmęs, biržoje pasėdėjęs. O dabar – jau šaukštai po pietų“, – savo patirtimi dalinosi Algis.
Kas gali gauti išankstinę pensiją?
„Sodra“ primena, kad teisę gauti išankstinę pensiją turi asmuo, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
Paprastai tariant, išankstinę pensiją šiuo metu gali gauti ne jaunesni kaip 60 metų amžiaus žmonės.
Tokiu atveju asmuo privalo turėti būtinąjį stažą (šiemet – 34,5 metų, o nuo 2027 m. – 35 metai), galiojantį tais metais, kai asmeniui sukaks senatvės pensijos amžius.
Visgi nesukaupusiems būtinojo (34,5 metų) stažo yra taikoma išimtis. Į išankstinę pensiją galite išeiti, jei turite bent pusę (17,25 metų) būtinojo stažo ir atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:
- esate motina, pagimdžiusi ir iki 8-erių metų išauginusi 5 ir daugiau vaikų;
- ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose savo vaikus su negalia ar vaikus, netekusius 60 proc. ir daugiau dalyvumo;
- ne mažiau kaip 15 metų slaugėte namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Išankstinė senatvės pensija skiriama nuo prašymo pateikimo dienos.
Norintys pateikti prašymą tai gali padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, atsiuntę paštu pasirašytą prašymą arba atvykę į bet kurį „Sodros“ skyrių.
Kiek sumažėja pensija ateityje?
„Sodros“ atstovai patvirtino, kad pasirinkus išankstinę pensiją, likusią gyvenimo dalį žmogui bus taikomas sumažintas pensijos dydis.
Taip yra todėl, kad senatvės pensijos dydis yra sumažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 746,4 euro.
Jeigu tokią pensiją gaunantis asmuo išeitų į išankstinę pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, visą gyvenimą gautų 143,3 euro mažesnę pensiją (neatsižvelgiant į indeksavimą).
Taip yra todėl, kad 5 metai turi 60 mėnesių. Už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį 746,4 euro senatvės pensija būtų mažinama po 0,32 proc.
Taigi 60 mėn. x 0,32 proc. būtų 19,2 proc. mažesnė senatvės pensija.
Vietoje 746,4 euro senatvėje toks asmuo gautų 603 eurus.
Visgi reikėtų nepamiršti, kad pensija kasmet yra indeksuojama (t. y. didinama). Taigi po kiekvieno indeksavimo ji būtų sumažinama 19,2 proc. dėl išankstinės pensijos.
Vadinasi, kad asmuo prarastų dar daugiau pinigų (ne tik minėtus 143,3 euro), kadangi suma, nuo kurios tas procentas būtų nuskaičiuojamas, kasmet augtų.
Pavyzdžiui, 2025 m. vidutinė senatvės pensija siekė 673. Tai reiškia, kad 5 metais anksčiau į pensiją išėjęs asmuo, visą likusį gyvenimą gaus 129,2 euro mažesnę pensiją.
Paprastai tariant, kadangi 2026 m. po indeksavimo pensijos padidėjo, vidutinę pensiją gaunantis žmogus praras 14 eurų daugiau.
Kada nutraukia išankstinės pensijos mokėjimą?
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad išankstinę pensiją asmuo gali gauti tik tokiu atveju, jei negauna jokių kitų periodinių išmokų ir pajamų.
Taip pat išankstinę pensiją gaunantis asmuo negali dirbti nei savarankiškai, nei pagal darbo sutartį, būti ūkininku ir pan.
- įsidarbinsite arba pradėsite dirbti savarankiškai;
- tapsite ūkininku ar jo partneriu;
- gausite darbinių pajamų užsienio valstybėje;
- bus paskirta kita pensija ar išmoka;
- pateiksite prašymą sustabdyti išankstinės pensijos mokėjimą;
- sukaksite senatvės pensijos amžių ir bus pradedama mokėti senatvės pensija.
„Sodros“ atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė, kad nutraukus ar sustabdžius išankstinę pensiją, senatvės pensija bus mažinama tik už tą laikotarpį, kai žmogus gavo išankstinę pensiją.
Tad nieko tokio, jei į išankstinę pensiją išėjęs žmogus nuspręs įsidarbinti ir išankstinės pensijos nebegauti – tokiu atveju jo senatvės pensija nebebus toliau mažinama, o atvirkščiai – toliau didės stažas, kaupsis apskaitos vienetai.
Dalijasi gudrybe, kaip pasididinti pensiją
Svarbu paminėti, kad kai žmogus gauna nedarbo išmoką (užsiregistruoja į Užimtumo tarnybą ir gauna bedarbio statusą) ar ligos išmoką (ligos atveju gauna nedarbingumą), tas laikotarpis vis dar įskaičiuojamas į stažą.
Taigi, gaudamas nedarbo ar ligos išmoką, žmogus proporcingai padidina savo stažą ir pensijų apskaitos taškų skaičių, kas vėliau gali lemti didesnę pensiją.
Be to, paprastai nedarbo išmoka yra mokama 9 mėn.
- iki 30 d., jei nedarbo išmokos mokėjimo metu asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos;
- 2 mėnesiams, jeigu bedarbiui iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
Taigi, anot „Sodros“ atstovų, priešpensinio amžiaus žmogus nedarbo išmoką gali gauti 11 mėn. ir tik vėliau išeiti į išankstinę pensiją.
Paprastai tariant, jei žmogus nori išeiti iš darbo ir mėgautis išankstine pensija, jam labiau apsimoka dar 11 mėn. pabūti bedarbiu.
Taip jis ne tik prikaups daugiau stažo ir pensijos apskaitos taškų, dėl ko padidės jo pensija.
Jam taip pat nebus taip stipriai sumažinta senatvės pensija, nes į išankstinę pensiją jis išeis 11 mėn. vėliau.
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus senatvės pensija siekia 600 eurų, tačiau dėl 11 mėnesių išankstinės pensijos ji sumažėtų 21,12 euro, t. y. iki 578,88 euro.
Tačiau, jei žmogus tuos 11 mėn. pasirinks gauti nedarbo išmoką, jo pensija nesumažės, o netgi padidės.
Kitąmet pensijas padidins dar 8 proc.?
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų.
Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK).
Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus – nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
