Kamilė Lukauskytė
Daugelis mano, kad kartą bažnyčioje susituokus kelio prie altoriaus daugiau nebėra. Tačiau Katalikų Bažnyčios požiūris yra gerokai sudėtingesnis. Kunigas Mindaugas Šlaustas atvirai paaiškino, kada antroji santuoka bažnyčioje gali būti įmanoma ir kodėl vien skyrybos savaime nereiškia, kad pirmoji santuoka buvo negaliojanti.
Skyrybos dažnai tampa ne tik asmeniniu, bet ir tikėjimo klausimu. Žmonėms, kurie po nutrūkusios santuokos vėliau sutinka kitą mylimą žmogų, natūraliai kyla klausimas – ar dar galima priimti santuokos sakramentą?
Pasak Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebono M. Šlausto, atsakymas nėra tiesiog „taip“ arba „ne“.
Vienas aiškiausių atvejų – kai žmogus po pirmosios santuokos tampa našliu arba našle. Tačiau egzistuoja ir kita galimybė: jeigu bažnytinis tribunolas nustato, kad pirmoji santuoka nuo pat jos sudarymo buvo negaliojanti, žmogus gali siekti sudaryti naują santuoką bažnyčioje.
Čia slypi svarbus skirtumas. Bažnyčia skyrybų nelaiko santuokos nutraukimu, nes sakramentinė santuoka suprantama kaip neišardomas ryšys. Tačiau gali būti vertinama, ar santuokos sudarymo metu apskritai buvo visos būtinos sąlygos jai galioti.
Tokį procesą gali pradėti žmogus, manantis, kad pirmosios santuokos metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių ji galėjo būti negaliojanti. Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į parapijos kleboną. Esant pagrindui, jis padeda pateikti prašymą bažnytiniam tribunolui.
Priežastys gali būti įvairios. Vertinama, ar santuokai buvo duotas laisvas sutikimas, ar nebuvo apgaulės, esminių nutylėjimų, išankstinio nusistatymo nesusilaukti vaikų ar kitų aplinkybių. Taip pat gali būti nagrinėjama, ar žmogus tuo metu pakankamai suprato pačios santuokos esmę ir prisiimamus įsipareigojimus.
Svarbu ir tai, kad tribunolas nėra vieta, kurioje tiesiog ieškoma kalto dėl skyrybų. Pagrindinis klausimas – ar santuoka buvo galiojanti nuo pat jos pradžios.
Kunigas paaiškino ir kitą žmonėms dažnai kylantį klausimą – ar už santuokos sakramentą bažnyčioje reikia mokėti. Pasak jo, sakramentai nėra parduodami, todėl pinigų negalima suprasti kaip paprasto „mokesčio už paslaugą“. Žmonių aukos skirtos prisidėti prie bažnyčios ir bendruomenės išlaikymo.
Taigi paplitęs įsitikinimas, kad po skyrybų žmogui automatiškai užkertamas kelias dar kartą tuoktis bažnyčioje, nėra visiškai tikslus. Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai, o sprendimui neužtenka vien noro pradėti naują gyvenimo etapą.
Galutinis atsakymas priklauso nuo konkrečių pirmosios santuokos aplinkybių ir nuo to, ar ji Bažnyčios požiūriu buvo galiojanti nuo pat pradžių.
