Kamilė LukauskytėRusų provokacijos ir dronų antskrydžiai siutina vokiečius – jie svarsto smogti Rusijai atgal ir kalba apie kibernetines atakas prieš rusiškų dronų gamintojus. Ar Lietuva galvoja panašiai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatskleidžia. Ministras nesako, ar turime planą, kaip atgrasyti rusus bei ką darytume, jeigu jie iš tiesų surengtų išpuolį, apie kurį perspėja žvalgyba. Po ekskursijos Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre Karmėlavoje premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad turime veikti greičiau.
Po praėjusios savaitės bandymų dronais susprogdinti kelis lėktuvus Leipcige, vokiečiams, atrodo, pradeda trūkti kantrybės. Bundestage jau skamba sumanymas leisti Vokietijos žvalgybos tarnyboms surengti kibernetinius išpuolius prieš Rusijos dronų gamintojus.
Vėluojantys antidroniniai pajėgumai
Kol Lietuvos kariuomenė ir politikai tyli, Vokietijos Bundesveras pranešė, kad pastaraisiais metais virš karinių bazių užfiksuota šimtai neaiškių, ko gero, šnipinėjančių dronų – kartais pavienių, o kartais ir vadinamųjų dronų spiečių. Panašūs incidentai vyksta ir Lietuvoje, tačiau oficiali statistika neviešinama.
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje oro gynybos reikalams skiriamas padidintas dėmesys, premjeras Mindaugas Sinkevičius nusprendė, kad jam reikia susipažinti su mūsų Karinėmis oro pajėgomis. M. Sinkevičius sako, kad reikia greičiau kurti antidroninius pajėgumus – tiek stebėjimo, tiek galimybės dronus numušti. Dabar planuojama visą stemą turėti tik 2030-aisiais.
Kol M. Sinkevičius kėlė kvalifikaciją ir galvojo naujas ambicijas R. Kaunui, pastarasis nukeliavo pas Gitaną Nausėdą. Nors sako, kad vizitas eilinis ir neišskirtinis, bet vis dar kartoja, kad rusų hibridinio smūgio tikimybė niekur nedingusi. Anot R. Kauno, sustiprinta dalies svarbiausių objektų apsauga išlieka. Bet ar pasakius, kad gresia rusų smūgis, politikai su kariškiais ėmėsi veiksmų, kad to smūgio nebūtų – ministras nesako.
Žvalgybos perspėjimai ir oro gynybos finansavimas
Ministras giriasi, kad neseniai gauti nauji radarai, galintys fiksuoti žemame aukštyje skrendančius dronus, jau integruoti į bendrą sistemą.
„Yra atvykusių papildomų sensorių, kurių dalis įdiegta, dalis diegiama, ir natūralu, mūsų stebėjimas gerėja“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis.
Tačiau kiek jų yra, kokį šalies plotą padengia ir kiek sustiprino mūsų pajėgumus – paslaptis.
Dar balandį į Lietuvą atgabenta ir antroji vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, bet į bendrą sistemą ji pilnai dar neintegruota. Ir nors, kaip ministras sako, žvalgyba jau kelis mėnesius perspėja, kad galime sulaukti rusų smūgio, ar politikai su kariškiais turi planą, kaip reaguosime ir ką darysime – taip pat neaišku.
Šiemet oro gynybai skirta daugiau nei pusė milijardo eurų. Premjeras sako, kad skaičių reikėtų didinti, bet kiek bus skiriama kitais metais – vis dar neaišku.
