Kamilė LukauskytėPasauliui pasiekus jūrų šilumos rekordą, vandenyje galime sutikti ne tik daugiau poilsiautojų, bet ir pavojingų, kartais net mirtinų bakterijų. Baltijos jūra ne išimtis – Vokietijos Rostoko paplūdimiuose neseniai įvesti draudimai maudytis dėl toksiškos melsvabakterių koncentracijos, o šiemet pranešta apie du mirties atvejus dėl Vibrio bakterijų. Apie tai, kokie pavojai Baltijos jūros krantus skalauja Lietuvoje, pakalbėjome su Klaipėdos universiteto mokslininkėmis.
Rostoko paplūdimiuose ragina nesimaudyti: o Lietuvoje?
Baltijos jūroje, į vakarus nuo Vokietijoje esančios Varnemiundės pastebėtas tankus dumblių kilimas. Rostoko sveikatos priežiūros tarnyba pranešė vandens tyrimų rezultatus – mėginiuose aptikta pavojinga toksinus gaminančių cianobakterijų, vadinamųjų melsvabakterių koncentracija.
Masiniam pavojingų dumblių dauginimuisi Baltijos jūros regione turi įtakos užsitęsusi kaitra, apie kurią anksčiau rašėme čia – aukšta vandens temperatūra sudaro idealias sąlygas melsvabakterėms daugintis iki pavojingos ribos.
Sąlytis su melsvabakterėmis gali sukelti odos patinimą, sudirginimą ar alergines reakcijas. Sunkesniais atvejais, prarijus vandens, galima pradėti vemti, gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla.
Vokietijos Rostoko paplūdimiuose gyventojai įspėjami nesimaudyti dėl pavojingos melsvabakterių koncentracijos. Kodėl jos susidaro Baltijos jūroje ir kokia situacija Lietuvoje – ar mums toks pavojus nekyla?
Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Donata Overlingė pastebi, kad melsvabakterių žydėjimas Baltijos jūroje būdingas kiekvienų metų vasaros laikotarpiu. Ji įvardina, kad dažniausiai tai sukelia dvi dominuojančios melsvabakterių rūšys – Nodularia spumigena ir Aphanizomenon flosaquae.
„Šios melsvabakterių rūšys turi gebėjimą fiksuoti azotą iš atmosferos, taip įgydamos unikalų pranašumą prieš kitas mikrodumblių rūšis. Taip pat šių melsvabakterių žydėjimus skatina ir dideli fosforo kiekiai, atkeliaujantys daugiausiai iš žemės ūkio. Trumpai tariant, maistinių medžiagų kiekiai yra labai svarbus aspektas žydėjimo susidarymui. Reikia nepamiršti paminėti ir Baltijos jūrai būdingo druskingumo, kuris taip pat šioms dviems melsvakaterėms yra tinkamas“, – teigia dr. D. Overlingė.
Mokslininkė nurodo, kad Lietuvos pajūryje taip pat aptinkamos šios dvi melsvabakterių rūšys, bet grėsmė gali susidaryti tik tada, kai jų kiekiai viršija nustatytas ribas.
„Kol kas Lietuvos pajūryje šią vasarą nebuvo nustatytas jų didelis gausumas, tačiau esant ilgalaikiams ramiems ir šiltiems orams jų gausumas gali greitai padidėti. Taip pat esant atitinkamai vėjo krypčiai susidariusios mesvabakterių santalkos gali būti atnešamos ir iki mūsų krantų. Tačiau šią vasarą stebime gana besikeičiančias vėjo kryptis, todėl tokių santalkų kol kas nebuvo stebima“, – sako dr. D. Overlingė.
Plika akimi pavojus matomas ne visada
Kaip pačiam atskirti, kad vandenyje yra pavojingas kiekis melsvabakterių – ar visada tai galima įvertinti plika akimi?
„Gausiai žydintis vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva, tai yra pastebima plika akimi. Tačiau kartais melsvabakterių gausumas būna nedidelis, arba jos nesudaro ryškiai žalios spalvos pastebimos plika akimi, tokiu atveju rekomenduojama sekti atitinkamų institucijų pranešimus, pavyzdžiui, Higienos instituto teikiamą informaciją apie galimas grėsmes, kurios nustatomos atlikus vandens mėginių analizę laboratorijose“, – pataria dr. D. Overlingė.
Mokslininkė pažymi, kad pavojų melsvabakterės kelia dėl dviejų priežasčių – jų gebėjimo gaminti toksines medžiagas bei dėl sąlyčio su jomis sukeliamų alerginių reakcijų. Vis dėlto, jei melsvabakterių gausumas nėra didelis, mokslininkė pažymi, kad jų keliama rizika dėl aptinkamų toksinių medžiagų yra minimali ir nepavojinga.
„Visada rizika didesnė išlieka vaikams, dėl didesnės tikimybės, kad besimaudant gali nuryti didesnį kiekį vandens, taip pat senyvo amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų. Visada rekomenduojama saugoti savo augintinius, pavyzdžiui, šunis, nes jie taip pat dažnai praryja didesnius kiekius vandens. Dėl alerginių reakcijų, po maudynių jūroje ar kitame vandens telkinyje rekomenduojama nusimaudyti po švariu tekančiu vandeniu“, – sako dr. D. Overlingė.
Infekcija Vokietijoje nusinešė dvi gyvybes: rizika yra ir Lietuvoje
Pranešama, kad dėl aukštos vandens temperatūros plintančių Vibrio bakterijų šiemet Vokietijoje užfiksuoti jau du mirties atvejai nuo šios infekcijos ir 17 užsikrėtimo atvejų. Ar mūsų vandenyse tokia grėsmė taip pat yra?
Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Marija Kataržytė patvirtina, kad potenciali grėsmė egzistuoja ir Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje.
„Atlikdami tyrimus Lietuvos pajūryje vasarą aptinkame potencialiai patogeniškų rūšių kaip Vibrio vulnificus, nepandeminių Vibrio cholerae padermių ir Vibrio alginolyticus. Šios bakterijos yra natūrali Baltijos jūros mikroorganizmų bendrijos dalis, tačiau vandens temperatūrai viršijus maždaug 20 °C jų gali reikšmingai padaugėti“, – pažymi mokslininkė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad maudytis mūsų pajūryje yra nesaugu.
„Vibrio infekcijos Baltijos jūros regione išlieka retos. Tai parodo ir minėtas Vokietijos pavyzdys: Vokietijos Baltijos pajūryje yra apie 160 oficialių maudyklų, kuriose vasarą apsilanko milijonai poilsiautojų, tačiau mirtimi pasibaigę infekcijos atvejai išlieka pavieniai, paprastai užregistruojamas vienas ar keli tokie atvejai per metus. Kadangi šiais metais ten stebimos karščio bangos, dėl ko vandens temperatūra yra neįprastai aukštesnė, bendras infekcijų skaičius gali padidėti“, – teigia dr. M. Kataržytė.
Lietuvoje oficialiai patvirtintų su šiomis bakterijomis susijusių susirgimų kol kas nežinoma, tačiau ypač šiltomis vasaros dienomis turėtume būti atsargūs.
„Didžiausia sunkios infekcijos rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Bakterijos į organizmą dažniausiai patenka per atviras, net ir labai nedideles žaizdas“, – įspėja mokslininkė.
„Todėl ypač šiltomis vasaros dienomis žaizdų turintiems žmonėms reikėtų būti atsargesniems: žaizdas uždengti neperšlampamu tvarsčiu arba nesimaudyti. Išlipus iš vandens žaizdą praplauti švariu vandeniu. Jeigu po maudynių žaizda greitai parausta, patinsta ar ima stipriai skaudėti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir informuoti, kad buvo maudytasi Baltijos jūroje“, – teigia dr. M. Kataržytė.
