Lukas Starkus
Daugeliui žmonių svorio metimas tampa ne tik kova su kilogramais, bet ir bandymu pakeisti kasdienius įpročius. Būtent tai patyrė 32-ejų šiaulietė Gintarė Urbonienė, kuri per devynis mėnesius atsikratė 12 kilogramų. Moteris pasakoja, kad jos kelias nebuvo paremtas griežtomis dietomis ar visišku mėgstamų produktų atsisakymu – pokyčiai prasidėjo nuo mažų žingsnių.
Gintarė atvirauja, kad ilgą laiką buvo liekna, tačiau po operacijos ir sunkesnio emocinio laikotarpio jos santykis su maistu pasikeitė. Tuomet pradėjo formuotis įpročiai, kurie ilgainiui lėmė svorio augimą. Vis dėlto moteris nusprendė pakeisti kasdienybę ir šiandien naujienų portalui tv3.lt atskleidžia, kas ne tik padėjo atsikratyti kilogramų, bet ir geriau jaustis savo kūne.
„Visą gyvenimą buvau gan liekna. Kadangi esu žemesnio ūgio – mano ūgis yra 159 cm, tai man priaugti 10–12 kilogramų gal kitiems atrodytų visai normalu. Tačiau reikia atsižvelgti į mano ūgį ir sudėjimą – esu gana smulkutė, todėl tie papildomi kilogramai ant manęs labai jautėsi“, – pasakoja Gintarė.
Po operacijos pradėjo ieškoti nusiraminimo maiste
Moteris prisimena, kad anksčiau jos svoris dažniausiai grįždavo į įprastą ribą net ir po gimdymų. Tačiau po operacijos prasidėjęs sunkesnis emocinis laikotarpis pakeitė jos santykį su maistu – jis tapo tarsi būdas nusiraminti.
„Kai buvau priaugusi daugiausiai svorio, svėriau 68 kilogramus. Man tai buvo labai daug ir tie papildomi kilogramai ant manęs tikrai jautėsi, nes visą gyvenimą, maždaug 27 metus, net ir po gimdymų, visada kažkaip grįždavau į 55, 56 ar 57 kilogramų svorį“, – teigia ji.
Pasak Gintarės, prieš kelerius metus patirta operacija paveikė jos emocinę būseną, o maistas tapo būdu kompensuoti blogą nuotaiką. Dėl to ilgainiui atsirado įpročiai, kurie neigiamai veikė savijautą.
„Dažniausiai suvalgydavau vaikų nepabaigtą maistą ir valgydavau gana dažnai – nepalikdavau jokių ilgesnių tarpų tarp valgymų“, – atvirauja ji.
Moteris sako, kad tuomet valgymas tapo nuolatiniu procesu – ji nebesulaukdavo tikro alkio jausmo, o maži užkandžiai dienos metu tapdavo įprasta rutina.
„Dėl netaisyklingos mitybos ir prastų įpročių priaugau 12 kg, kuriuos per pastaruosius metus numečiau“, – pasakoja Gintarė.
Atskleidė, kas padėjo numesti svorio
Gintarė pabrėžia, kad jos svorio metimo kelias nebuvo paremtas ekstremaliais sprendimais. Ji nesirinko griežtų dietų ir nesakė sau, kad nuo šiol atsisakys visko, kas patinka.
„Pradėjau aktyviau judėti, atradau kitokių dalykų, pakeičiau blogus įpročius gerais ir taip tie kilogramai nukrito“, – sako ji.
Vienas pirmųjų sprendimų buvo atsisakyti nuolatinio užkandžiavimo. Moteris nusprendė susitelkti ne į draudimus, o į reguliarią mitybą.
„Pasakiau sau, kad valgysiu tris kartus per dieną. Mano pirmas žingsnis buvo nebeužkandžiauti, nebeužbaiginėti palikto maisto, o tiesiog valgyti normalius tris patiekalus per dieną“, – pasakoja Gintarė.
Vėliau jos kasdienybėje atsirado daugiau judėjimo. Kadangi moteris augina du vaikus, ji ieškojo tokio fizinio aktyvumo, kuriam nereikėtų daug papildomo laiko: „Pradėjau daugiau vaikščioti. Nusistačiau sau tikslą – nueiti 10 tūkstančių žingsnių per dieną.“
Gintarė sako, kad vaikščiojimas tapo prioritetu – kartais ji išskirdavo trumpesnius pasivaikščiojimus ryte ir vakare arba eidavo į lauką kartu su vaikais.
Išmoko rinktis maistą, kuris suteikia sotumo
Po pirmųjų pokyčių moteris pradėjo daugiau domėtis mityba. Ji sako supratusi, kad svarbu ne tik mažinti maisto kiekį, bet ir pasirinkti tokius produktus, kurie padeda ilgiau jaustis sočiai.
„Aš mėgstu valgyti daug, todėl dėdavau daug daržovių, salotų, kad maisto kiekis atrodytų didelis, bet nebūtų labai daug kalorijų“, – sako ji.
Pasak Gintarės, svarbu buvo ne visiškai atsisakyti mėgstamų produktų, o rasti jiems alternatyvas. Ji prisipažįsta, kad ir toliau kartais suvalgydavo ledų ar traškučių, tačiau tai nebebuvo nekontroliuojamas procesas.
„Anksčiau tiesiog negalvodavau – kimšdavau save, persivalgydavau ir vis tiek valgydavau toliau, nes tas [maisto] norėjimo jausmas būdavo labai didelis“, – atvirauja ji.
Moteris sako, kad didžiausia motyvacija tapo ne tik pasikeitusi išvaizda, bet ir geresnė savijauta.
„Kai pradėjau matyti pirmus rezultatus, pradėjau sau patikti, gerai jaustis. Susitvarkė žarnynas, pradėjau normaliai jaustis, nebesipūtė pilvas.
Man tai buvo labai didelis dalykas, nes po naktinių valgymų rytais būdavau patinusi, jausdavausi prastai“, – pasakoja Gintarė.
Ragina nepradėti nuo kraštutinumų
Šiaulietė kitiems žmonėms, norintiems pakeisti savo gyvenimo būdą, pataria neskubėti ir neprisiimti per daug įsipareigojimų iš karto.
„Didžiausias mano patarimas būtų nepradėti labai drastiškai visko daryti. Nereikia nuo pirmadienio sakyti: „Atsisakysiu čipsų, atsisakysiu šokolado, atsisakysiu gėrimų, alkoholio, sportuosiu keturis kartus per savaitę“, – sako ji.
Pasak Gintarės, daug svarbiau yra palaipsniui kurti naujus įpročius ir turėti aiškų planą.
„Pamažu – galbūt vieną mėnesį tiesiog nebeužkandžiauti, pradėti valgyti tris patiekalus per dieną. Tuomet pradėti vaikščioti, galbūt vėliau nueiti į sporto salę, pradėti gamintis maistą“, – teigia moteris.
Ji taip pat pabrėžia planavimo svarbą – iš anksto pasiruoštas maistas padėjo išvengti spontaniškų pasirinkimų.
„Kadangi dirbu iš namų ir turiu du vaikus, užimtumas yra didelis. Dažnai gamindama vienam kartui pasidarydavau dar tris porcijas į priekį ir viską pasidėdavau į šaldytuvą“, – pasakoja Gintarė.
Moteris įsitikinusi, kad būtent nuoseklumas ir maži kasdieniai sprendimai padėjo pasiekti ilgalaikių rezultatų.
„Visų pirma būna disciplina ir tik po to ateina motyvacija. Motyvacija nėra pastovi, todėl vien ja remtis negalima. Svarbiausia – planas, disciplina ir tiesiog sekti savo planą“, – sako šiaulietė.
