Lukas Starkus
Vis dažniau Lietuvos keliuose vairuotojai susiduria su laukiniais gyvūnais, o tokios situacijos neretai baigiasi skaudžiomis nelaimėmis. Specialistai pabrėžia, kad pavojų kelia ne tik stambūs žvėrys, bet ir smulkesni gyvūnai, kurie kasmet masiškai žūsta po automobilių ratais. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad gyvūnų elgsena pastaraisiais metais pasikeitė – jie vis dažniau laikosi arti kelių ir mažiau bijo žmogaus.
Selemonas Paltanavičius skubiai įspėja lietuvius: pamatę tai – sukluskite (nuotr. asm. archyvo, BNS)
Dėl to rizika susidurti su laukiniais gyvūnais tik didėja. Pasak jo, vairuotojų budrumas ypač svarbus vakarais ir ankstyvais rytais, kai žvėrys aktyviausiai juda.
Dvi gyvūnų grupės, keliančios skirtingą pavojų
Gamtininkas aiškina, kad keliuose galima išskirti dvi pagrindines gyvūnų grupes, kurios sukelia skirtingas rizikas.
Pirmoji – stambieji laukiniai gyvūnai, tokie kaip stirnos ar briedžiai. Susidūrimai su jais dažnai baigiasi rimtais padariniais, nes automobiliai važiuoja dideliu greičiu.
„Susidūrus su tokio dydžio žvėrimi jau yra problemų. Žmonės dažniausiai važiuoja greičiau nei 70 km/h greičiu, todėl tokie susidūrimai gali būti labai pavojingi“, – sako S. Paltanavičius.
Tačiau, anot jo, egzistuoja ir antroji gyvūnų grupė – smulkesnieji, kurie automobiliams dažniausiai padaro mažiau žalos, bet patys masiškai žūsta keliuose.
„Daug didesnė ir didžiausioji bėda, kad mes keliuose kasmet, sakykime, nemažiau kaip 10 tūkst. ežių suvažinėjame. O kiek suvažinėjame neršti einančių varlių ir rupūžių – išvis nesuskaičiuosi“, – teigia pašnekovas.
Susidūrimų tikimybė vis labiau auga
Pasak gamtininko, Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra gana didelė, todėl susidūrimų tikimybė natūraliai išauga.
Jis pabrėžia, kad stirnų skaičius šalyje siekia šimtus tūkstančių, todėl jų keliuose galima sutikti itin dažnai.
„Stirnų yra apie 160–180 tūkstančių. Taigi tikimybė susidurti yra didelė. Tuo labiau, kad gyvūnai pakeitė savo elgseną – jie nevengia žmonių ir būna visai prie pat kelių“, – atskleidžia pašnekovas.
Pasak gamtininko, gyvūnai dažnai pereina kelią net tada, kai atrodo, jog jiems nėra būtinybės tai daryti.
„Kartais matau, kaip stirnos pradeda bėgti, prabėga pro pat automobilio priekį ir sustoja kitoje pusėje. Atrodo, jos galėtų likti ten, kur buvo, bet vis tiek juda“, – pasakoja jis.
S. Paltanavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvūnų judėjimas dažniausiai susijęs su jų kasdieniais įpročiais.
„Tokios didelės migracijos Lietuvoje nėra, bet yra kasdienis judėjimas – vakare jie eina maitintis į laukus, o ryte grįžta atgal. Jeigu kas nors juos išgąsdina, jie gali judėti kelis kartus per dieną ar naktį“, – aiškina jis
Pasak jo, ypač pavojingos situacijos susidaro tada, kai žvėrys ieško maisto pakelėse, kur žolė būna vešlesnė.
Įspėja visus vairuotojus
Nors daugelis greitkelių Lietuvoje yra aptverti specialiais atitvarais, tai nereiškia, kad pavojus visiškai išnyksta.
Gamtininkas pastebi, kad žmonės kartais patys sudaro sąlygas žvėrims patekti į pavojingas vietas:
„Tuose atitvaruose daug kur yra vartai, per kuriuos žmonės eina grybauti ar šiaip vaikščioti. Jeigu vartai lieka neuždaryti, žvėrys patenka į kelio zoną ir pradeda blaškytis“.
Tokiose situacijose gyvūnai gali netikėtai išbėgti į važiuojamąją dalį, o vairuotojai dažnai net nespėja sureaguoti.
Pasak jo, dar viena itin pavojinga vieta – kelio ruožai, kuriuose baigiasi apsauginiai atitvarai:
„Toje vietoje, kur atitvarai baigiasi, yra pačios pavojingiausios vietos, nes žvėrys eina palei tvorą, kol suranda, kur ji baigiasi, ir ten pereina kelią. Tokiose vietose yra buvę labai liūdnų, net mirtinų atvejų, kai susiduriama su briedžiais.“
Apibendrindamas gamtininkas pabrėžia, kad didžiausia atsakomybė tenka patiems vairuotojams. Pasak jo, svarbiausia stebėti ne tik kelią priešais, bet ir pakeles.
„Jeigu žmogus nepastabus ir žiūri tik prieš save, jis gali nepamatyti, kada gyvūnas bėga per kelią arba yra pakelėje“, – perspėja jis.
