Kamilė Lukauskytė
Lietuva kartu su NATO sąjungininkėmis Lenkija, Latvija ir Norvegija pasiekė rekordinį susitarimą dėl kelių tūkstančių Lenkijoje pagamintų oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo, pasirašydamos didžiausią tokio pobūdžio sutartį istorijoje.
Kaip skelbia leidinys „TVP World“, keturios NATO sąjungininkės susitarė pateikti 1,9 mlrd. eurų vertės užsakymą tūkstančiams Lenkijoje pagamintų oro gynybos sistemų „Piorun“.
Lietuva, Latvija ir Norvegija prisijungė prie Lenkijos šioje gynybos pirkimų iniciatyvoje, kurią, kaip tikimasi, finansuos Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programa.
Keturios NATO sąjungininkės pirmadienį pasirašė bendrąjį susitarimą, kurį Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pavadino „didžiausia „Piorun“ sutartimi istorijoje“.
Daugiau nei 80 proc. sutartyje numatytų raketų ir paleidimo įrenginių bus skirta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms.
Kas yra „Piorun“?
„Piorun“ – tai Lenkijoje pagaminta, nuo peties paleidžiama oro gynybos sistema, skirta naikinti žemai skrendančius lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir dronus.
Jos pasirodymas per karą Ukrainoje padėjo „Piorun“ pelnyti tarptautinį pripažinimą. Šią oro gynybos sistemą jau naudoja kelios šalys, įskaitant JAV, Norvegiją, Estiją ir Latviją.
Kalbėdamas po sutarties pasirašymo, W. Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad ši sistema yra viena iš pagrindinių Lenkijos gynybos eksporto prekių.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į šios sistemos pasiekimus mūšio lauke, teigdamas, kad „Piorun“ raketos jau „įrodė savo veiksmingumą Ukrainoje“.
Tuo metu Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pavadino „Piorun“ „eksporto hitu“ ir teigė, kad beveik kiekviena ES šalis, su kuria ji kalbėjosi apie programą SAFE, teiravosi apie galimybę įsigyti šią sistemą.
Pirkimą turėtų finansuoti ES programa
Tikimasi, kad keturių valstybių oro gynybos sistemų „Piorun“ pirkimas bus finansuojamas per SAFE programą, kuri remia didelio masto investicijas į gynybą ir bendrus pirkimus.
Lenkija yra didžiausia šios programos naudos gavėja – jai skirtas 43,7 mlrd. eurų finansavimas. Varšuva anksčiau pareiškė, kad šias lėšas ji nori panaudoti tiek savo ginkluotųjų pajėgų stiprinimui, tiek ir vidaus gynybos pramonės plėtrai.
Pabrėžiama, kad pirmadienį NATO sąjungininkų pasirašytas dokumentas yra ne galutinis užsakymas, o bendrasis susitarimas.
W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad per kelias dienas turėtų būti pasirašyta įgyvendinimo sutartis, kurioje bus nurodytos finansavimo ir tiekimo sąlygos.
