Kamilė Lukauskytė
„Microsoft“ bendraįkūrėjas Billas Gatesas paskelbė naują nerimą keliančią dirbtinio intelekto raidos prognozę. Milijardierius perspėjo, kad neatsakingai naudojama technologija gali lemti masinį darbo vietų nykimą, palengvinti kibernetines atakas ir net padėti sukurti naują mirtiną ligą.
Rugpjūčio pabaigoje 70-metis B. Gatesas savo tinklaraštyje paskelbė išsamią esė „Nerami dirbtinio intelekto era jau čia. Sprendimai, kuriuos priimsime dabar, yra labai svarbūs“.
Jo teigimu, dirbtinis intelektas pirmą kartą istorijoje gali ne tik pakeisti, bet ir pranokti žmogaus pažintinius gebėjimus. Nors ši technologija gali tapti galingu įrankiu gerinant sveikatos apsaugą, švietimą ir žmonių gyvenimo kokybę, netinkamai valdoma ji gali sukelti didžiulę socialinę, ekonominę ir politinę sumaištį.
„Kalbant apie lygybę, dirbtinis intelektas taps arba didžiausiu kada nors sukurtu lygybės įrankiu, arba blogiausiu neteisybės šaltiniu“, – rašė B. Gatesas.
Dalis darbo vietų gali išnykti visam laikui
Pasak milijardieriaus, daugelis darbo vietų dėl dirbtinio intelekto gali išnykti visam laikui. Didžiausias pavojus pirmiausia kils pradinio ir vidutinio lygio darbuotojams.
Tarp pirmųjų pokyčius gali pajusti pardavimo ir klientų aptarnavimo specialistai, programinės įrangos inžinieriai bei teisininkų padėjėjai. Vėliau DI gali perimti ir sudėtingesnes užduotis – vertinti paskolų paraiškas, analizuoti duomenis ar net padėti nustatyti, kuriems pacientams ligoninėse pagalba reikalinga pirmiausia.
B. Gatesas prognozavo, kad technologija paveiks ne vieną atskirą sektorių. Permainų gali sulaukti teisės, medicinos, klientų aptarnavimo, programinės įrangos kūrimo ir gamybos sritys.
Nors atsiras ir naujų profesijų, be tinkamų politinių sprendimų naujų darbo vietų gali būti gerokai mažiau nei prarastų.
„Jau dabar turime galvoti, kaip sumažinti darbo vietų praradimą, kad visi galėtų pasidalyti dirbtinio intelekto kuriama gerove. Laukti, kol žmonės jau bus išstumti iš darbo rinkos arba nebegalės visavertiškai dirbti, bus per vėlu“, – perspėjo jis.
DI gali padėti sukurti mirtiną ligą
B. Gateso teigimu, darbo vietų nykimas nėra vienintelė žmonijai kylanti grėsmė. Dirbtinis intelektas gali suteikti daugiau galimybių nusikaltėliams ir kitiems piktavaliams.
Dar prieš išpopuliarėjant DI internete buvo galima rasti informacijos apie bombų, biologinių ginklų ar kompiuterinių virusų kūrimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali gerokai palengvinti ne tik tokios informacijos paiešką, bet ir jos praktinį panaudojimą.
„Net labai ribotus įgūdžius turintys nusikaltėliai galės nusitaikyti į įvairaus masto aukas – pavienius žmones, įmones ir vyriausybes“, – rašė B. Gatesas.
Jis taip pat perspėjo, kad DI jau pradedamas naudoti kibernetinėms atakoms, o užpuolikai naujų galimybių įgyja greičiau, nei specialistai spėja pašalinti sistemų pažeidžiamumą.
Pavojus gali kilti ligoninėms, finansų įstaigoms, vandens tiekimo sistemoms, elektros tinklams ir kitai kritinei infrastruktūrai.
Dar viena didžiulė grėsmė – bioterorizmas. Nors DI gali paspartinti gyvybes gelbstinčių vaistų ir vakcinų kūrimą, jis taip pat gali palengvinti naujos mirtinos ligos projektavimą.
B. Gatesas nepareiškė, kad nauja pandemija neišvengiamai prasidės, tačiau pabrėžė, jog galimybė pasitelkti DI biologiniams ginklams kurti yra pasaulinio masto problema.
Siūlo apmokestinti DI ir robotus
Siekdamas sušvelninti kylančias grėsmes, B. Gatesas paragino sukurti naują nacionalinę ir tarptautinę dirbtinio intelekto priežiūros sistemą. Jo nuomone, dabartinės institucijos nėra pasirengusios valdyti taip greitai plintančios ir daugybę gyvenimo sričių veikiančios technologijos.
Milijardierius taip pat siūlo dalį darbų rezervuoti tik žmonėms. Jo teigimu, kai kuriose srityse, ypač susijusiose su sveikatos priežiūra, švietimu ir emocine pagalba, žmogiškojo ryšio neturėtų visiškai pakeisti mašinos.
Dar vienas jo siūlymas – apmokestinti DI žetonus, naudojamus sistemų skaičiavimams ir paslaugų apimčiai matuoti, bei robotus. Šiuo metu darbdaviai moka su darbuotojų atlyginimais susijusius mokesčius, o robotų įsigijimą neretai gali įtraukti į verslo išlaidas. Pasak B. Gateso, tokia sistema skatina žmones pakeisti mašinomis.
„Mokestis šiek tiek sulėtintų žmogaus darbo atsisakymą ir padėtų surinkti lėšų darbuotojų perkvalifikavimui bei stipresnei socialinės apsaugos sistemai. Jis turėtų būti tikslingas, kad nestabdytų vien naudą teikiančių DI pritaikymo būdų, pavyzdžiui, medicinos ir švietimo paslaugų atpiginimo“, – aiškino jis.
Nors tokio mokesčio kritikai mano, kad jis galėtų sumažinti ekonominį efektyvumą, B. Gatesas laikosi priešingos nuomonės. Pasak jo, nedidelis neefektyvumas būtų priimtina kaina už darbo vietų išsaugojimą ir sklandesnį visuomenės perėjimą į DI erą.
