Švedijoje pradėjo ruoštis scenarijui, apie kurį ilgai nenorėta net galvoti: skaičius priverčia suklusti

Dar prieš kelerius metus toks vaizdas Švedijoje būtų atrodęs beveik neįsivaizduojamas.

Tačiau dabar tam ruošiamasi oficialiai.

Institucijos tikrina, kaip valstybė veiktų, jeigu vienu metu tektų susidurti su labai dideliu aukų skaičiumi.

Tikrinami krematoriumai.

Ieškoma papildomų laidojimo vietų.

Per pratybas treniruojasi civilinės institucijos.

Tačiau labiausiai pribloškia vienas skaičius.

500 tūkstančių.

Būtent tiek laidojimo vietų pagal seną civilinės gynybos planavimo normą turėtų būti pasirengusi užtikrinti Švedijos sistema.

Tačiau prieš darant išvadą, kad Stokholmas tikisi pusės milijono žmonių žūties, reikia žinoti vieną labai svarbią detalę.

Šis skaičius reiškia visai ką kita.

Viskas grįžta į Šaltojo karo laikus

Švedijoje už laidojimo sistemos organizavimą didžiąja dalimi atsakinga Evangelikų liuteronų bažnyčia.

Pagal civilinės parengties principus turi būti numatyta teritorijų, kuriose prireikus būtų galima palaidoti žmonių skaičių, atitinkantį maždaug 5 proc. šalies gyventojų.

Šiandien tai reikštų apie pusę milijono vietų.

Skamba bauginančiai.

Tačiau Švedijos civilinės gynybos pareigūnai pabrėžia: tai nėra prognozė, kiek žmonių žūtų per būsimą karą.

Tai planavimo prielaida, kurios šaknys siekia Šaltojo karo laikus.

Ilgą laiką į tokius scenarijus buvo galima žiūrėti kaip į praeities reliktą.

Tačiau tada Europoje viskas pasikeitė.

2014-ieji tapo pirmuoju signalu

Rusijai aneksavus Krymą, Švedija pradėjo atkurti vadinamąją totalinės gynybos sistemą.

Jos esmė paprasta, nors mastas milžiniškas.

Krizės ar karo atveju šalį turi ginti ne tik kariuomenė.

Pasirengusios turi būti ir civilinės institucijos, policija, savivaldybės, sveikatos sistema, infrastruktūros operatoriai bei kitos organizacijos.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, šis pasirengimas dar labiau paspartėjo.

O dabar pradėta tikrinti net tai, apie ką taikos metu kalbėti itin nejauku.

Kas nutiktų, jeigu aukų būtų labai daug?

Per pratybas išbandė tai praktiškai

Gegužę per dideles „Aurora 26“ pratybas Švedijoje buvo imituojama situacija, kai institucijoms tenka susidoroti su dideliu aukų skaičiumi.

Mokymuose dalyvavo maždaug šimtas Bažnyčios darbuotojų.

Buvo treniruojamasi atlikti administracines procedūras, registruoti informaciją apie tariamas aukas ir koordinuoti veiksmus su kitomis institucijomis.

Tai nebuvo vien teorinis seminaras.

Buvo bandoma kuo realistiškiau patikrinti, ar sistema iš tiesų veiktų krizės metu.

Tačiau švedai pradėjo tikrinti dar vieną silpną vietą.

O kas nutiktų dingus elektrai?

Švedijoje didžioji dalis mirusiųjų kremuojama.

Šalyje veikia dešimtys krematoriumų.

Taikos metu sistema veikia pagal gana aiškų ritmą.

Tačiau karo atveju atsirastų dvi problemos vienu metu.

Žmonių, kuriuos reikėtų aptarnauti, skaičius galėtų staigiai išaugti.

O elektros tiekimas galėtų sutrikti.

Todėl Švedijoje jau tikrinama, kaip tokia infrastruktūra veiktų esant ilgesniems elektros energijos tiekimo sutrikimams.

Ir čia akivaizdžiai matoma Ukrainos karo pamoka.

Ukraina pakeitė tai, kaip Europa ruošiasi krizei

Karas Ukrainoje parodė, kad šiuolaikinio konflikto metu problema nėra vien tai, kas vyksta fronte.

Gali dingti elektra.

Sutrikti ryšiai.

Nustoti veikti dalis transporto.

Atsirasti problemų ligoninėse ir kitose svarbiose sistemose.

Todėl valstybė turi planuoti ne vien karinę gynybą.

Ji turi atsakyti į gerokai nemalonesnį klausimą:

ar visuomenė sugebėtų funkcionuoti, jeigu įprastas gyvenimas staiga sustotų?

Švedija dabar bando atsakymą rasti dar prieš prasidedant krizei.

Didmiesčiuose išryškėjo kita problema

Popieriuje numatyti šimtus tūkstančių laidojimo vietų yra viena.

Realybėje rasti joms tinkamos teritorijos – visai kas kita.

Ypač didžiuosiuose miestuose.

Tankiai apgyvendintose teritorijose laisvos žemės gerokai mažiau, todėl civilinės saugos planuotojams tenka iš anksto galvoti, kur tokios vietos galėtų būti numatytos.

Tai nereiškia, kad rytoj ten bus pradėti kasti šimtai tūkstančių kapų.

Kalbama apie rezervuojamas teritorijas ir pasirengimą blogiausiam scenarijui.

Šis skirtumas labai svarbus.

Tačiau kodėl visa tai daroma būtent dabar?

Atsakymas slypi pasikeitusioje Europos saugumo situacijoje.

Švedija ilgą laiką laikėsi karinio neutralumo politikos.

2024 metais šalis tapo NATO nare.

Tuo pat metu Rusijos karas Ukrainoje privertė daugelį Europos valstybių iš naujo vertinti civilinę gynybą.

Švedijoje grįžtama prie principo, kuris anksčiau buvo savaime suprantamas Šaltojo karo laikais:

geriausias laikas pasiruošti krizei yra tada, kai jos dar nėra.

Todėl 500 tūkstančių skaičius reiškia ne tai, ką galima pagalvoti

Švedija neskelbia, kad būsimame kare žus pusė milijono jos gyventojų.

Ji taip pat nesako žinanti, kad karas neišvengiamas.

500 tūkst. yra planavimo rodiklis.

Tačiau tai, kad dešimtmečius beveik pamiršti planai vėl traukiami iš stalčių ir praktiškai tikrinami, pasako kai ką svarbaus apie dabartinę Europą.

Dar prieš dešimtmetį tokios pratybos galėjo atrodyti kaip Šaltojo karo reliktas.

Šiandien jos vėl tapo valstybės pasirengimo dalimi.

Ir turbūt būtent tai šioje istorijoje kelia daugiausia klausimų.

Ne tai, kad Švedija ruošia vietas pusei milijono žmonių.

O tai, kad valstybė nusprendė, jog atėjo laikas tokius planus vėl vertinti visiškai rimtai.