Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vėl įsiplieskė ginčas dėl autobusų susisiekimo su Baltarusija. Kaimyninė Latvija svarsto visiškai uždrausti tokius reisus, o Lietuvoje jau pasigirsta raginimų nedelsiant pasekti jos pavyzdžiu. Tačiau valdžia kol kas ragina nesiimti skubių sprendimų. Tuo metu vežėjai įspėja: staigus sienos uždarymas galėtų sukelti nemažai chaoso.
Autobusų maršrutai tarp Lietuvos ir Baltarusijos pastaruoju metu tapo ne tik susisiekimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Nors kelionės į kaimyninę šalį tebevyksta, politinė diskusija dėl jų ateities darosi vis garsesnė.
Priežastis paprasta – keleivių srautai išlieka didžiuliai. Iš Lietuvos į Baltarusiją kasdien išvyksta maždaug trys dešimtys autobusų, o daugelis jų būna pilni. Vien Lietuvos vežėjai per dieną gali pervežti apie 1,5 tūkst. žmonių, panašų keleivių skaičių gabena ir Baltarusijos bendrovės.
Tai reiškia, kad per mėnesį susidaro dešimtys tūkstančių kelionių, o per metus tarp abiejų šalių autobusais gali keliauti maždaug milijonas keleivių.
Bilietai išperkami, o maršrutai – beveik pilni
Vilnius–Minskas kryptis išlieka viena aktyviausių. Autobusai važiuoja beveik kas valandą, o bilietai neretai išperkami kelioms dienoms į priekį.
Kelionių motyvai skirtingi. Vieni žmonės vyksta darbo reikalais, kiti lanko artimuosius, dar kiti naudojasi kainų skirtumais ir važiuoja apsipirkti.
Bilietas iš Vilniaus į Baltarusiją kainuoja apie 70 eurų. Todėl susisiekimo nutraukimas būtų juntamas ne tik keleiviams, bet ir transporto bendrovėms, kurios iš šios krypties gauna reikšmingas pajamas.
Vis dėlto verslo interesai šį kartą nėra vienintelis argumentas.
Latvija rengiasi užverti duris
Diskusiją Lietuvoje gerokai sustiprino Latvijos sprendimas svarstyti daug griežtesnius ribojimus. Nuo kitų metų Latvija planuoja visiškai uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją. Jei tokie pakeitimai būtų priimti, per Latvijos teritoriją nebūtų leidžiamas ir atitinkamas tranzitas.
Būtent čia Lietuvos politikai įžvelgia paradoksą.
Jeigu viena Baltijos valstybė uždaro šį kelią, žmonės ir toliau gali bandyti pasiekti Baltarusiją per Lietuvą. Todėl dalis politikų teigia, kad pavieniai nacionaliniai sprendimai problemos neišspręs – esą reikalingas bendras Baltijos šalių požiūris.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina Lietuvą rimtai svarstyti Latvijos pavyzdį. Jo teigimu, šalis neturėtų taip plačiai atverti kelių į Baltarusiją, ypač atsižvelgiant į ankstesnes problemas, susijusias su kontrabanda ir nelegalia migracija.
Susisiekimo ministras ragina nepanikuoti
Tačiau Vyriausybėje kol kas vyrauja gerokai atsargesnis tonas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia nematantis priežasties sprendimų priimti „galvotrūkčiais“. Jo pozicija – prieš imantis naujų ribojimų būtina įvertinti jų galimas pasekmes Lietuvai.
Tai svarbus argumentas, nes sienos uždarymas nėra vien politinis pareiškimas. Jis iš karto paveiktų keleivius, transporto įmones, pasienio infrastruktūrą ir žmones, kurie turi realių priežasčių keliauti į Baltarusiją ar grįžti iš jos.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį į politinį kontekstą Latvijoje ir ragina į kaimyninės šalies iniciatyvas reaguoti ramiai, nepasiduodant emocijoms.
Vežėjai: saugumas svarbiausia, tačiau perspėkite iš anksto
Įdomu tai, kad patys Lietuvos vežėjai kategoriškai neprieštarauja galimam reisų nutraukimui.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos atstovai pripažįsta, kad jeigu toks sprendimas būtų pagrįstas valstybės saugumo interesais, verslas galėtų jį priimti.
Tačiau vežėjai turi vieną svarbų prašymą – apie pokyčius perspėti iš anksto.
Būtent ankstesnė patirtis parodė, kokių problemų gali kilti priėmus sprendimą paskutinę minutę. Kai dėl saugumo situacijos siena buvo uždaryta netikėtai, autobusai jau buvo išvykę, keleiviams parduoti bilietai, o kai kurioms transporto priemonėms teko apsisukti prie sienos.
Tokio scenarijaus verslas norėtų išvengti.
Vilniaus meras taip pat mato problemą
Į diskusiją įsitraukė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, kyla klausimų, kaip šiuo metu organizuojamas judėjimas per sieną su Baltarusija ir ar Lietuvos institucijos pakankamai gerai žino, kas atvyksta į šalį.
Tai ypač aktualu Vilniui, kuris yra vienas pagrindinių kelionių į Baltarusiją centrų.
Mero pozicija – atėjo metas iš naujo įvertinti pasienio kontrolę ir susisiekimo su Baltarusija tvarką.
Sprendimas gali turėti pasekmių abiem pusėms
Šis ginčas atskleidžia kur kas platesnę problemą. Lietuva yra priversta balansuoti tarp dviejų skirtingų interesų.
Viena vertus, egzistuoja saugumo argumentas. Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė, o pastarųjų metų įvykiai parodė, kad pasienio klausimai gali labai greitai tapti nacionalinio saugumo klausimais.
Kita vertus, yra žmonės ir verslas, kuriems autobusų maršrutai yra realiai reikalingi. Tūkstančiai keleivių šiais reisais naudojasi ne dėl politikos, o dėl darbo, šeimos, prekių ar kitų asmeninių priežasčių.
Todėl galimas reisų draudimas nebūtų paprastas sprendimas.
Kol kas Lietuva neskuba užverti šio kelio. Tačiau Latvijos pavyzdys jau privertė Vilnių iš naujo pažvelgti į tai, kiek ilgai ir kokiomis sąlygomis turėtų išlikti intensyvus susisiekimas su Baltarusija. Jei politinis spaudimas didės, klausimas dėl autobusų gali tapti vienu karščiausių rudens politinių ginčų.
