Kamilė Lukauskytė
Ketvirtadienio rytą Vilniuje kilo nerimas – kelias valstybines institucijas pasiekė elektroniniai laiškai, kuriuose grasinama sostinės mokyklose susprogdinti neva padėtus sprogmenis. Informacija nedelsiant perduota policijai, pareigūnai susisiekė su laiškuose minimomis ugdymo įstaigomis ir į jas išsiuntė patrulius. Vis dėlto kol kas nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad grėsmė yra reali.
Grasinimai pasirodė ryte
Nerimą sukėlę laiškai buvo gauti ketvirtadienio rytą. Juose teigiama, kad keliose Vilniaus mokyklose esą yra padėti sprogmenys, o grasinimuose nurodomas ir konkretus laikas, kada neva turėtų įvykti sprogimai.
Tačiau pareigūnai atkreipia dėmesį į pačių laiškų turinį. Juose gausu gramatinių ir loginių klaidų, todėl šiuo metu turima informacija labiau vertinama kaip grasinimas, kurio tikrumą būtina patikrinti, o ne kaip patvirtintas pavojus.
Policijos atstovai nurodo, kad su mokyklomis jau susisiekta, o informaciją tikrina ir analizuoja pareigūnai. Į nurodytas ugdymo įstaigas išsiųsti policijos ekipažai.
„Realios grėsmės kol kas nematome“, – pranešė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Kartu mokyklų bendruomenės raginamos išlikti budrios ir tęsti įprastą veiklą, kol specialistai vertina gautą informaciją.
Mokykloms pateiktos aiškios rekomendacijos
Nepaisant to, kad grėsmė šiuo metu nelaikoma realia, saugumas mokyklose vertinamas itin rimtai. Už įstaigų saugumą atsakingiems žmonėms rekomenduojama apžiūrėti teritoriją ir atkreipti dėmesį į neįprastus ar įtartinus daiktus.
Svarbiausia – tokių daiktų negalima liesti, judinti ar bandyti patiems išsiaiškinti, kas tai yra. Radus įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Tokiais atvejais pareigūnams svarbu kuo greičiau įvertinti situaciją ir atskirti realią grėsmę nuo melagingo pranešimo. Net ir iš pirmo žvilgsnio neįtikinamas elektroninis laiškas negali būti tiesiog ignoruojamas, kai jame kalbama apie vaikų ir darbuotojų saugumą.
Tai nėra pirmas toks atvejis Lietuvoje
Šio ryto įvykiai Vilniuje primena, kad panašūs grasinimai Lietuvoje jau buvo tapę rimtu išbandymu policijai ir ugdymo įstaigoms.
Vienas ryškiausių pastarųjų atvejų užfiksuotas birželio pradžioje, kai šalies ugdymo įstaigos sulaukė didelio masto pranešimų apie neva jose esančius sprogmenis. Tuo metu šimtai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų gavo grasinančius laiškus. Pranešimų banga sutapo su brandos egzaminų sesijos pradžia.
Tokie incidentai sukelia ne tik trumpalaikį nerimą. Kiekvienas pranešimas priverčia institucijas tikrinti informaciją, vertinti galimą pavojų, koordinuoti policijos veiksmus ir užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų saugus.
Panikuoti nereikia, tačiau budrumas išlieka svarbus
Ketvirtadienio rytą gauta informacija šiuo metu nepatvirtina, kad Vilniaus mokykloms gresia realus pavojus. Policija pabrėžia, kad situacija tikrinama, o pareigūnai bendrauja su laiškuose minimomis įstaigomis.
Tai reiškia, kad mokyklų bendruomenėms kol kas rekomenduojama nepasiduoti panikai. Tačiau ignoruoti tokių pranešimų taip pat negalima – būtent todėl policija atlieka patikrinimus ir renka informaciją apie laiškų kilmę bei jų turinį.
Incidentas dar kartą parodo, kaip greitai vienas elektroninis pranešimas gali sukelti grandininę reakciją. Mokyklose kasdien yra šimtai vaikų ir darbuotojų, todėl net ir abejotinas signalas apie galimą sprogmenį privalo būti įvertintas.
Kol kas svarbiausia žinia – realios grėsmės policija nemato, tačiau patikrinimai Vilniaus mokyklose tęsiami. Jei teritorijoje būtų pastebėtas įtartinas daiktas, gyventojų ir mokyklų darbuotojų prašoma jo neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas numeriu 112.
