Kamilė Lukauskytė
Praėjo ketvirtis amžiaus, tačiau Rugsėjo 11-osios tragedijos istorijoje vis dar atsiranda naujų detalių. Praėjus 25 metams po teroristinių išpuolių JAV, Niujorkas paviešino daugiau kaip 170 tūkst. puslapių dokumentų, susijusių su oro kokybe, toksinėmis medžiagomis ir miesto valdžios reakcija po išpuolių.
Naujai atverti archyvai iš naujo kelia vieną skaudžiausių klausimų: ką valdžia žinojo apie pavojingą orą prie sugriauto Pasaulio prekybos centro ir kada apie tai buvo informuoti žmonės?
Dokumentai atvėrė tai, kas ilgai buvo slepiama
Niujorko meras Zohranas Mamdani rugsėjo 8 dieną paskelbė, kad visuomenei atveriamas didžiulis miesto dokumentų archyvas. Pirmojoje viešinimo dalyje – maždaug 170 tūkst. puslapių, o ateinančiais mėnesiais jų turėtų atsirasti dar daugiau.
Dokumentuose nagrinėjama oro tarša, miesto institucijų sprendimai ir informacija apie tai, ką pareigūnai žinojo apie toksines medžiagas po išpuolių. Tarp paviešintų archyvų – vadinamasis „Harding Memo“, ilgai ieškotos 68 dėžės dokumentų ir medžiaga apie „World Trade Center 7“.
Pasak mero, dokumentai rodo, kad prie „Ground Zero“ buvo žinoma apie pavojingas sąlygas, įskaitant asbesto taršą, tuo metu, kai visuomenė buvo raminama dėl oro saugumo.
Tai ypač svarbu tiems, kurie po išpuolių gyveno, dirbo ar gelbėjo žmones Žemutiniame Manhatane.
Žmonės buvo raminami, o pavojus niekur nedingo
Po bokštų griūties Manheteną apgaubė milžiniškas dulkių, dūmų ir įvairių dalelių debesis. Tačiau naujai paviešinti dokumentai dar kartą iškelia klausimą, ar visuomenė tuo metu buvo tinkamai informuota apie realią riziką.
Mero teigimu, dokumentuose esama duomenų, leidžiančių geriau suprasti, kokią informaciją institucijos turėjo apie oro kokybę ir kada ją turėjo. Ypatingas dėmesys skiriamas asbestui ir kitoms toksinėms medžiagoms.
Tai nėra vien istorinis ginčas.
Rugsėjo 11-osios poveikis žmonių sveikatai tęsiasi iki šiol. Tūkstančiai pirmųjų gelbėtojų, gyventojų ir darbuotojų vėliau susidūrė su kvėpavimo takų ligomis, vėžiu ir kitomis sveikatos problemomis, siejamomis su buvimu užterštoje zonoje.
Todėl dokumentų atvėrimas gali būti svarbus ne tik istorikams. Jis gali padėti žmonėms įrodyti, kur ir kokiomis sąlygomis jie buvo po išpuolių, o tai gali turėti reikšmės siekiant gauti pagalbą pagal JAV veikiančias 9/11 sveikatos ir kompensacijų programas.
Kodėl tai tapo įmanoma tik dabar?
Dokumentai visuomenei tapo prieinami po ilgus metus trukusios teisinės kovos.
Niujorko administracija pasiekė susitarimą su organizacija „9/11 Health Watch“, kuri reikalavo atverti miesto archyvus. Miestas taip pat skyrė daugiau kaip 34 mln. JAV dolerių viešam dokumentų portalui sukurti ir palaikyti.
Tai reiškia, kad byla, kuri daugeliui atrodė jau seniai užversta, vėl atveriama – šįkart ne tam, kad būtų perrašyta Rugsėjo 11-osios istorija, o tam, kad būtų galima tiksliau nustatyti, kas buvo žinoma ir kokie sprendimai buvo priimti po tragedijos.
Kita istorija – apie Donaldą Trumpą
Minint 25-ąsias atakų metines, dėmesio sulaukė ir dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasakojimas apie jo patirtį Rugsėjo 11-ąją.
D. Trumpas dar kartą teigė, kad netrukus po išpuolių buvo prie pastato netoli Pasaulio prekybos centro ir kad du ugniagesiai esą jį išgabeno iš pavojingos vietos, net pakeldami ir nešdami.
Tačiau šiai istorijai trūksta nepriklausomų įrodymų. „The New York Times“ nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių tokį ugniagesių gelbėjimo epizodą. Be to, buvęs Niujorko ugniagesių departamento vadovaujantis pareigūnas Richardas Allesas anksčiau yra sakęs, kad tuo metu D. Trumpo įvykio vietoje nematė.
Taigi šių metų Rugsėjo 11-osios minėjimas tapo ne tik žuvusiųjų pagerbimu. Po 25 metų amerikiečiai vėl priversti atsigręžti į tai, kas buvo sakoma visuomenei iškart po tragedijos – ir kas tuo metu galėjo būti nutylėta.
Ketvirtis amžiaus nepanaikino klausimų
Rugsėjo 11-osios išpuoliai nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau tragedijos pasekmės nesibaigė tą pačią dieną. Daugeliui žmonių tikroji kova prasidėjo vėliau – su ligomis, traumomis ir bandymais įrodyti, kad jų sveikatos problemos susijusios su tuo, ką jie patyrė po išpuolių.
Dabar paviešinti archyvai suteikia galimybę į šią istoriją pažvelgti dar kartą.
Praėjus 25 metams, klausimas skamba itin skaudžiai: jeigu valdžia iš tiesų turėjo daugiau informacijos apie pavojingą orą, kodėl žmonės apie tai nesužinojo tada, kai dar galėjo apsisaugoti?
Atsakymų į šį klausimą gali būti dar daugiau, nes dabartinis dokumentų paketas – tik pirmoji dalis. Niujorkas įsipareigojo archyvą papildyti per ateinančius 12 mėnesių.
