Kamilė Lukauskytė
Gyvenimas daugiabutyje dažnai reiškia kompromisus – triukšmingesnius kaimynus, remontų garsus ar už sienos gyvenančių žmonių įpročius. Tačiau Panevėžyje vienai gyventojai situacija, kaip ji pati pasakoja, tapo gerokai rimtesnė. Iš kaimyninio buto sklindantis kvapas persmelkė aplinką, o apie galimai antisanitarines sąlygas pranešta policijai ir socialinėms tarnyboms.
Moteris į TV3 kreipėsi prašydama pagalbos. Jos teigimu, problema tęsiasi jau kurį laiką ir neapsiriboja vien nemaloniu kvapu. Situacija esą kelia nerimą ir dėl šalia gyvenančio nepilnamečio vaiko gerovės.
Kvapas pasklido ir į kitus butus
Panevėžietė Aistė, kurios tikrasis vardas redakcijai žinomas, pasakojo, kad iš kaimyno būsto sklinda itin stiprus nemalonus kvapas, patenkantis ir į šalia esančias gyvenamąsias patalpas.
Anot moters, gyventojai dėl situacijos jau kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau greito sprendimo kol kas nesulaukė.
„Dėl situacijos jau kreipėmės į atsakingas institucijas, tačiau kol kas aiškaus sprendimo nematome“, – TV3 pasakojo Aistė.
Moteris teigė, kad į situaciją buvo įtraukta ir policija. Pareigūnai atvyko nurodytu adresu, o vėliau gyventojus pasiekė informacija apie galimai itin prastą buto būklę.
Pasak Aistės, buvo kalbama apie išmatas, šlapimą ir šiukšles. Svarbu pabrėžti, kad šios aplinkybės TV3 straipsnyje pateikiamos kaip gyventojos perduota informacija, o ne savarankiškai žurnalistų patvirtintas faktas.
Policija perdavė informaciją socialinėms tarnyboms
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Jukniūtė TV3 patvirtino, kad policija buvo gavusi pranešimą dėl iš buto sklindančio kvapo.
Pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą, įvertino situaciją ir informaciją perdavė Panevėžio socialinių paslaugų centrui. Taip pat pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas apie pranešimo nagrinėjimą.
Panevėžio miesto savivaldybė taip pat patvirtino žinanti apie minimą situaciją. Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos institucija negali viešinti, kokios konkrečios priemonės konkretaus žmogaus atžvilgiu jau pritaikytos.
Savivaldybė nurodė, kad tokiais atvejais socialiniai darbuotojai palaiko ryšį su žmogumi, siūlo pagalbą ir bando paskatinti jį spręsti susidariusią problemą. Jeigu žmogus pagalbos atsisako, specialistai siekia motyvuoti ją priimti.
Tačiau čia atsiranda viena didžiausių problemų – privatus būstas.
Socialinių paslaugų darbuotojai negali savo nuožiūra patekti į žmogaus gyvenamąsias patalpas ar priversti jo sutvarkyti būstą, jeigu tam nėra teisinio pagrindo. Savivaldybė teigia, kad jeigu problema peržengia socialinio darbo kompetencijos ribas, informacija gali būti perduodama kitoms atsakingoms institucijoms.
Vienas butas gali tapti viso namo problema
Šioje istorijoje svarbus ne tik nemalonus kvapas. Specialistai įspėja, kad itin apleistos gyvenamosios patalpos gali sukelti ir platesnių problemų visam daugiabučiui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, dideli šiukšlių, maisto likučių, išmatų ar kitų organinių atliekų kiekiai sudaro palankias sąlygas įvairiems kenkėjams veistis.
Tokiose patalpose gali daugėti tarakonų, pelių, žiurkių, musių ir kitų vabzdžių. Jie gali užteršti maistą bei paviršius, mechaniškai pernešti infekcijų sukėlėjus, o dėl biologinės taršos gali stiprėti nemalonūs kvapai ir alerginių reakcijų rizika.
Dar didesnė problema kyla tada, kai kenkėjai pradeda plisti už vieno buto ribų. Tarakonai gali patekti į kitus būstus per plyšius, ventiliacijos angas, nesandarias duris ir kitus tarpus. Graužikai taip pat gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų platintojais.
Ką daryti kaimynams?
NVSC tokiais atvejais rekomenduoja pirmiausia kreiptis į daugiabučio namo bendriją arba namo administratorių. Jeigu problema neišsprendžiama, gyventojai gali kreiptis į savivaldybės administraciją.
Jeigu kyla grėsmė aplinkai ar visuomenės sveikatai, institucijos gali įvertinti situaciją pagal savo kompetenciją. Prireikus gali būti atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos darbai.
Tačiau specialistai pabrėžia: vien kenkėjų išnaikinimo neužtenka. Jeigu nepašalinama pagrindinė jų atsiradimo priežastis – atliekų, maisto likučių ar kitų organinių medžiagų sankaupos – problema gali greitai sugrįžti.
Panevėžietės istorija dar kartą parodė, kaip sudėtinga tampa situacija, kai vieno privataus būsto būklė pradeda daryti tiesioginę įtaką aplinkiniams. Kol institucijos ieško sprendimo, kaimynams tenka gyventi su pasekmėmis – nuo nepakeliamo kvapo iki baimės, kad problema gali išplisti ir į jų pačių namus.
