Kamilė Lukauskytė
Baltijos šalims nuskambėjo itin aiškus signalas iš Varšuvos. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jeigu Rusija pultų Lietuvą, Latviją ar Estiją, Lenkija būtų pasirengusi pirmoji ateiti į pagalbą ir inicijuoti NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimą.
Šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai diskusijos apie galimą Rusijos agresiją prieš NATO rytinį flangą tapo vis intensyvesnės.
„Pirmieji ateitume į pagalbą“
Kalbėdamas Ekonomikos forume Karpacze, W. Kosiniakas-Kamyszas buvo paklaustas apie galimą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis.
Jo atsakymas buvo nedviprasmiškas: jeigu tuo metu jis būtų gynybos ministras, kreiptųsi į Lenkijos vyriausybę ir prezidentą, siūlydamas, kad Lenkija pirmoji suteiktų pagalbą ir inicijuotų NATO 5-ojo straipsnio taikymą.
Ministras kartu pabrėžė, kad toks sprendimas turėtų pasekmių ne tik Lenkijos kariuomenei, bet ir visai šalies visuomenei.
Tačiau Varšuvos pozicija, pasak jo, turi būti aiški.
Jeigu Lenkija leistų Baltijos šalims būti užpultoms, vėliau pati galėtų atsidurti situacijoje, kai pagalbos tektų prašyti jai.
„Jeigu to nepadarysime, prarasime šią erdvę. O tada netrukus jau mes patys maldausime pagalbos“, – ministro žodžius cituoja LRT.
Tai ne tik politinis pareiškimas
W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat aiškiai pasakė, kad Lenkijos kariai dalyvautų veiksmuose, jeigu būtų užpulta kita NATO valstybė.
Jis pabrėžė, kad NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo atveju konkrečias karines užduotis nustatytų Aljanso vadovybė. Taigi Varšuva nesakytų, kad kiekvieną karinį sprendimą priims vienašališkai – veiksmai būtų derinami NATO struktūrose.
Ministras taip pat teigė, kad net jeigu 5-asis straipsnis nebūtų iš karto aktyvuotas, sąjungininkės turėtų padėti viena kitai dvišaliu pagrindu.
Tai ypač aktualu Lietuvai, nes Lenkija yra artimiausia mūsų NATO sąjungininkė sausumos kryptimi ir jungia Baltijos regioną su likusia Aljanso teritorija.
Aštri žinutė buvusiam Lenkijos gynybos ministrui
W. Kosiniako-Kamyszo pareiškimas nuskambėjo neatsitiktinai.
Prieš tai buvęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pareiškė, kad Rusijos agresijos prieš Baltijos valstybes atveju Lenkijos kariai pirmiausia turėtų ginti pačią Lenkiją.
Šie žodžiai sukėlė nemažai diskusijų, nes Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra NATO narės, o Aljanso kolektyvinės gynybos principas grindžiamas tuo, kad vienos valstybės puolimas laikomas viso Aljanso saugumo klausimu.
W. Kosiniakas-Kamyszas tokį požiūrį sukritikavo.
Jo logika paprasta: jeigu sąjungininkai pradeda abejoti, ar gins vieni kitus, kaip tada galima tikėtis, kad krizės akimirką kitos šalys gins Lenkiją?
Lenkai patys rodo, kad palaikymas Baltijos šalims didelis
Įdomu ir tai, kad Lenkijos ministro poziciją palaiko nemaža dalis šalies gyventojų.
IBRIS apklausoje 77,8 proc. respondentų nurodė, kad Lenkija turėtų padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai, jeigu Rusija prieš jas pradėtų karinę agresiją. Priešingos nuomonės laikėsi 16,1 proc. apklaustųjų, o 6,1 proc. neapsisprendė.
Tai rodo, kad Varšuvos pozicija nėra vien politinio elito pareiškimas. Bent jau apklausos duomenys rodo gana platų visuomenės palaikymą Baltijos šalių gynybai.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į šiuos apklausos rezultatus sureagavo trumpai, lenkų kalba parašydamas: „Labai ačiū!“
Įtampa regione niekur nedingo
W. Kosiniako-Kamyszo pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Lenkija vis daugiau dėmesio skiria galimoms Rusijos provokacijoms ir grėsmėms rytiniame NATO flange.
Vos dieną prieš ministro pareiškimus Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Varšuva tikisi galimų Rusijos veiksmų prieš Lenkijos ir Ukrainos pasienio infrastruktūrą. Pasak jo, Lenkija jau buvo užkirtusi kelią grėsmei vienam iš pasienio punktų, o šalies tarnybos yra pasirengusios įvairiems scenarijams.
Todėl Varšuvos siunčiama žinia Baltijos šalims šiuo metu įgauna dar didesnę reikšmę.
Jeigu Lietuva būtų užpulta, Lenkija sako neketinanti laukti, kol grėsmė priartės prie jos sienų.
Ir būtent tai yra svarbiausia W. Kosiniako-Kamyszo pareiškimo dalis: Varšuva nori, kad potencialiam agresoriui būtų aišku – Baltijos šalių puolimas nebūtų vien Lietuvos, Latvijos ar Estijos problema. Tai reikštų konfliktą su NATO.
