Kamilė Lukauskytė
Kretingos krašto vienoje gimnazijoje ši savaitė tapo itin nerami. Į redakciją kreipęsi žmonės pranešė apie kelis rimtus incidentus, susijusius su mokinių saugumu ir patyčiomis. Skelbiama, kad per kelias dienas mokykloje prireikė policijos ir medikų pagalbos, o vienas įvykių susijęs su fiziniu smurtu prieš dvi mokines.
Situacija tokia jautri, kad dalis informacijos kol kas nėra oficialiai patvirtinta. Lrytas nurodo, kad žinias apie vieną iš incidentų redakcijai pateikė žmonės, prisistatę moksleivių tėvais. Todėl itin svarbu atskirti jų teiginius nuo to, ką oficialiai patvirtino mokyklos ar teisėsauga.
Policija ir medikai mokykloje lankėsi du kartus
Pasak Lryto šaltinių, šią savaitę vienoje Kretingos krašto gimnazijoje policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai lankėsi du kartus.
Pirmasis incidentas, kaip teigiama, įvyko antradienį. Redakcijai atsiųstame laiške moksleivių tėvais prisistatę žmonės tvirtino, kad patyčių neapsikentusi moksleivė bandė nusižudyti.
Tai – ypač rimtas teiginys, todėl jo negalima pateikti kaip nustatyto fakto, kol aplinkybių nėra oficialiai patvirtinusios atsakingos institucijos.
Vis dėlto pats pranešimas išryškina daug platesnę problemą – patyčių ir smurto mokyklose mastą bei tai, kaip greitai suaugusieji turi reaguoti į pirmuosius signalus.
Ketvirtadienį – smurtas prieš dvi mergaites
Po kelių dienų, ketvirtadienį, gimnazijoje įvyko dar vienas incidentas.
Lryto šaltiniai teigia, kad aštuntokas per pamoką sumušė dvi savo klasiokes. Straipsnio antraštėje taip pat minima informacija apie galimai suspardytas mergaites ir sužalotą mokyklos direktorę, tačiau viešai prieinamoje publikacijos dalyje šių aplinkybių išsamiai patvirtinti nepavyksta.
Todėl kol kas nederėtų daryti išvadų apie tai, kas tiksliai nutiko per šį incidentą ir kas už jį atsakingas.
Aišku tik viena – situacija mokykloje tapo pakankamai rimta, kad į ją būtų įtrauktos tarnybos.
Direktorė: „Mokykloje įvyko incidentas“
Mokyklos vadovė Lrytui patvirtino, kad gimnazijoje iš tiesų buvo įvykis.
Tačiau direktorė nepatvirtino visų viešai pasklidusių pasakojimų apie tai, kas nutiko mokykloje.
Tokioje situacijoje tai ypač svarbu. Kai kalbama apie nepilnamečius, socialiniuose tinkluose ir bendruomenės grupėse informacija gali pasklisti greičiau nei ją spėja patikrinti policija ar mokyklos administracija.
Vienas nepatvirtintas pasakojimas gali virsti dešimtimis versijų, o vėliau – ir viešu konkrečių vaikų pasmerkimu.
Patyčios gali turėti labai skaudžių pasekmių
Ši istorija dar kartą primena, kad patyčios mokykloje nėra „vaikų reikalas“, kurį galima išspręsti pasakant vaikams susitaikyti.
Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai ilgalaikės patyčios peraugo į itin skaudžias pasekmes. Pavyzdžiui, LRT yra aprašęs atvejį Vilniaus gimnazijoje, kai mokinė dvejus metus kentė bendraklasių patyčias, o situacija buvo išspręsta tik įsikišus policijai ir teismui.
Tai rodo, kad mokyklos bendruomenės reakcija į pirmuosius signalus gali būti lemiama.
Kai vaikas pradeda vengti mokyklos, keičiasi jo elgesys, atsiranda baimė, nerimas, užsidarymas ar fizinių konfliktų požymiai, tai nėra dalykai, kuriuos reikėtų nurašyti kaip „paauglystę“.
Dabar svarbiausia – išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko
Šioje istorijoje ypač svarbu neskubėti klijuoti etikečių.
Kol nėra oficialių tyrimų išvadų, negalima teigti, kad visi viešai skleidžiami pasakojimai yra faktai. Taip pat nereikėtų viešinti nepilnamečių tapatybių ar bandyti patiems nustatyti, kas konkrečiai dalyvavo incidentuose.
Tačiau pats faktas, kad per vieną savaitę mokykloje prireikė policijos ir medikų, o viešumoje pasirodė pranešimų apie patyčias bei fizinį smurtą, yra pakankamai rimtas signalas.
Dabar klausimas tenka ne tik mokyklai, bet ir visai bendruomenei: ar buvo pastebėti pirmieji ženklai, ar į juos buvo tinkamai sureaguota ir kaip bus užtikrinta, kad mokiniai mokykloje galėtų jaustis saugūs?
Nes mokykla turi būti vieta, kur vaikas gali mokytis nebijodamas, o ne vieta, kurioje suaugusieji apie problemą sužino tik tada, kai jau prireikia policijos ar medikų.
