Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Vytaras Radzevičius parodė voveraičių receptą, kurį verta išsisaugoti: žiemą atidarius stiklainį gailėsitės nepasigaminę daugiau

Pasidalinkite

Voveraičių sezonas Lietuvoje trumpas, todėl pats metas pagalvoti ne tik apie keptuvę, bet ir apie tai, kaip šiuos grybus išsaugoti ilgesniam laikui. Kulinaras Vytaras Radzevičius pasidalijo marinuotų voveraičių receptu, kuris išsiskiria ne vien įprastu actu – čia naudojamas ir baltasis vynas, aliejus, česnakas bei prieskoniai. Rezultatas turėtų patikti tiems, kurie žiemą mėgsta išsitraukti stiklainį vasarą surinktų grybų.

Marinatui – ne tik actas

Šio recepto pagrindas – baltasis vynas ir baltasis vyno actas. Jie suteikia voveraitėms malonią rūgštelę, tačiau marinatas nėra vien agresyviai rūgštus.

Reikės:

  • 1 litro baltojo vyno;
  • 120 ml aliejaus;
  • 120 ml baltojo vyno acto;
  • maždaug 3 šaukštų cukraus;
  • apie 1,5–2 arbatinių šaukštelių druskos;
  • 3–4 česnako skiltelių;
  • mėgstamų prieskonių.

Tokį derinį galima drąsiai vadinti kiek kitokiu lietuviškų grybų marinavimo variantu – vietoje vien acto skonį subalansuoja vynas, cukrus ir aliejus.

Svarbiausia – tinkamai paruošti voveraites

Prieš marinavimą grybus reikia kruopščiai nuvalyti nuo miško likučių. Voveraitėse dažnai būna smėlio, spyglių ir kitų nešvarumų, todėl šiam etapui verta skirti daugiau dėmesio.

Nuvalytas voveraites reikėtų trumpai apvirti. Grybai neturėtų būti pervirti ir prarasti savo tekstūros – vienas didžiausių šio užkandžio privalumų yra būtent malonus, šiek tiek tvirtesnis kąsnis.

Apvirtus grybus gerai nusausinkite. Kuo mažiau vandens liks ant voveraičių, tuo geriau jos susimaišys su marinatu ir nepraskies jo skonio.

Kodėl verta pridėti česnako?

Česnakas šiame recepte nėra tik dekoracija. Jis voveraitėms suteikia intensyvesnį aromatą, kuris laikui bėgant susimaišo su rūgščiu marinatu ir aliejumi.

Jeigu mėgstate ryškesnius skonius, česnako kiekį galima šiek tiek padidinti. Tačiau nereikėtų persistengti – pagrindiniu skoniu vis tiek turėtų išlikti pačios voveraitės.

Prie grybų taip pat tinka pipirai, čiobreliai, petražolės ar kitos mėgstamos žolelės. Svarbiausia nepridėti tiek daug prieskonių, kad jie visiškai užgožtų miško grybų aromatą.

Kaip viską sudėti į stiklainius?

Paruoštas voveraites sudėkite į švarius stiklainius. Grybus reikėtų sluoksniuoti su marinatu taip, kad jie būtų gerai juo padengti.

Čia svarbus ir aliejus – jis padeda suformuoti apsauginį sluoksnį bei suteikia grybams švelnesnę tekstūrą.

Stiklainius būtina sandariai uždaryti ir tinkamai laikyti. Jei ruošinys skirtas ilgesniam laikymui, svarbu laikytis patikimų konservavimo ir higienos taisyklių: naudoti švarius, sterilizuotus indus, nepalikti grybų nepadengtų marinatu ir tinkamai apdoroti stiklainius.

Žiemą šios voveraitės gali tapti tikru atradimu

Marinuotos voveraitės puikiai tinka kaip užkandis prie karštų bulvių, mėsos patiekalų ar ant šventinio stalo. Jas galima patiekti ir tiesiog su svogūnais bei šviežiomis žolelėmis.

Dar vienas privalumas – nereikia laukti ypatingos progos. Atidarius stiklainį, kelis grybus galima uždėti ant juodos duonos, šalia patiekti virtų bulvių ar panaudoti kaip garnyrą.

Būtent todėl verta pasiruošti ne vieną, o kelis stiklainius. Grybų sezono metu jų gali atrodyti daug, tačiau žiemą miško kvapo atsargų lentynoje paprastai norisi gerokai daugiau.

V. Radzevičiaus receptas išsiskiria tuo, kad voveraitės marinuojamos ne vien tradiciniame acto ir vandens mišinyje. Baltasis vynas, vyno actas, aliejus, cukrus ir česnakas sukuria sodresnį, aromatingesnį skonį, todėl šį receptą verta išsisaugoti dar prieš pasibaigiant grybų sezonui.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.