Lukas Starkus
Investuojant per programėles akcijų galima nusipirkti vos keliais paspaudimais, tačiau jas pardavus laukia dar vienas žingsnis – gautų pajamų deklaravimas. Čia gali laukti netikėtumas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) deklaracijoje gali būti nurodyta visa už akcijas gauta suma, nors žmogus realiai uždirbo tik nedidelę jos dalį.
Su tokia situacija susidūrė ir su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs Dovydas (tikras vardas redakcijai žinomas), kuris pasakoja investavęs per „Revolut“. Jis pirko akcijas už 100 eurų, o vėliau jas pardavė už 120 eurų.
Taigi, pardavęs akcijas jis uždirbo 20 eurų. Tačiau prisijungęs prie VMI sistemos vaikinas pamatė, kad turi sumokėti 44,53 eurus.
Apie nepateiktą deklaraciją Dovydas sužinojo iš VMI priminimo. Jame nurodyta, kad vaikinas deklaraciją turėjo pateikti, nes gavo pajamų užsienio valstybėje.
VMI: mokestis skaičiuojamas ne nuo visos sumos
VMI prie Finansų ministerijos vadovas Martynas Endrijaitis aiškina, kad įprastai investuojant gyventojų pajamų mokestis (GPM) skaičiuojamas ne nuo visos pardavus akcijas gautos sumos, o nuo uždirbto pelno.
Pavyzdžiui, jeigu akcijos nupirktos už 100 eurų, o parduotos už 120 eurų, žmogus uždirbo 20 eurų. Iš šio pelno dar gali būti atimamos su pardavimu susijusios išlaidos.
Anot M. Endrijaičio, jeigu žmogus nesinaudoja investicine sąskaita, jam taip pat gali būti taikoma 500 eurų metinė lengvata.
Kodėl deklaracijoje VMI gali rodyti visus 120 eurų?
Taip nutinka dėl to, kad VMI negauna visos informacijos apie akcijų pirkimą ir pardavimą.
M. Endrijaitis aiškina, kad bankai ir kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės VMI perduoda informaciją, už kiek žmogus pardavė akcijas. Tačiau jos nenurodo, kiek žmogus už tas akcijas buvo sumokėjęs.
Tai patvirtina ir „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Akvilė Adomaitytė.
„Akcijų pardavimo atveju VMI perduodama visa pardavimo suma prieš atimant akcijų įsigijimo kainą ar kitus su sandoriu susijusius mokesčius“, – aiškina A. Adomaitytė.
Todėl deklaracijoje gali būti automatiškai nurodyta visa pardavimo suma, nors tai nėra žmogaus uždirbtas pelnas. Tokiu atveju žmogus pats turi patikrinti deklaraciją ir įrašyti, kiek sumokėjo už parduotas akcijas.
„Revolut“ atstovė nurodo, kad šią informaciją klientai gali rasti programėlėje. Skiltyje „Investicijos“ pasirinkę „Daugiau“, o tada „Dokumentai“. Čia galima atsisiųsti sąskaitos išrašus, pelno ir nuostolio bei išlaidų ir mokesčių ataskaitas.
Bendrovė taip pat nurodo prieš pajamų deklaravimo laikotarpį klientams siunčianti informaciją apie deklaravimą. Šiemet toks laiškas klientams buvo išsiųstas kovo 4 d. Jame, anot A. Adomaitytės, buvo paaiškinta ir tai, kad akcijų įsigijimo kaina VMI automatiškai neperduodama, todėl ją deklaracijoje turi nurodyti pats žmogus.
Papildomų veiksmų gali prireikti ir norint pasinaudoti 500 eurų lengvata.
Jeigu pardavimo pajamos deklaracijoje pažymėtos 12 pajamų rūšies kodu, o žmogui ši lengvata priklauso, VMI nurodo kodą pakeisti į 11. Tada 500 eurų lengvata pritaikoma automatiškai.
Ekspertė: deklaracijoje nurodyta suma gali suklaidinti
Edukacinės platformos „Moterys investuoja“ įkūrėja Laura Žičkė pastebi, kad smulkiesiems investuotojams ši tvarka yra ne visada aiški.
„Viena dažniausių klaidų yra pamačius deklaracijoje, pavyzdžiui, 10 000 eurų akcijų pardavimo pajamų, manyti, kad nuo visos šios sumos reikės mokėti pajamų mokestį“, – sako ji.
Pasak L. Žičkės, investuojant per užsienio platformas ypač svarbu patikrinti, kokie duomenys pateko į deklaraciją. Visa akcijų pardavimo suma nėra tas pats, kas investuotojo uždirbtas pelnas.
Todėl ekspertė pataria saugoti brokerio pateikiamas sandorių ir metines ataskaitas. Jų gali prireikti pagrindžiant, už kiek akcijos buvo įsigytos.
Iki 500 eurų pelno gali būti neapmokestinama
Įprastai investuojant gali būti taikoma 500 eurų metinė lengvata. Ji taikoma ne visai už parduotas akcijas gautai sumai, o skirtumui tarp pardavimo pajamų ir akcijų įsigijimo bei kitų leidžiamų atimti išlaidų.
Pasak M. Endrijaičio, jeigu žmogus per metus pardavė akcijų už 5 tūkst. eurų, o jų įsigijimo kaina ir kitos leidžiamos atimti išlaidos sudarė 4,3 tūkst. eurų, jo pelnas būtų 700 eurų.
Jeigu šioms pajamoms galima taikyti lengvatą, būtų apmokestinama 200 eurų (iš 700 eurų pelno atėmus 500 eurų neapmokestinamą sumą).
Vis dėlto yra atvejų, kai ši lengvata netaikoma. Vienas jų – kai žmogus investicijoms yra pasirinkęs investicinės sąskaitos režimą.
Investicinė sąskaita leidžia atidėti GPM mokėjimą
Investicinės sąskaitos pagrindinis privalumas – galimybė atidėti GPM mokėjimą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus investicinėje sąskaitoje už 1 tūkst. eurų nusipirktų akcijų, jas parduotų už 1,5 tūkst. eurų ir visus pinigus toliau investuotų, vien dėl akcijų pardavimo GPM mokėti nereikėtų.
Mokestinė prievolė atsiranda tuomet, kai iš investicinės sąskaitos išimama daugiau pinigų, nei žmogus į ją yra įnešęs.
2026 m. įneštą sumą viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. GPM tarifu.
L. Žičkė sako, kad toks būdas ypač naudingas ilgalaikiams investuotojams, kurie uždirbtus pinigus vėl investuoja.
„Ilguoju laikotarpiu tai gali būti reikšminga, nes mokesčiams dar nesumokėti pinigai lieka investuoti ir gali toliau generuoti grąžą“, – svarsto ji.
Investicinės sąskaitos trūkumas – 500 eurų lengvata netaikoma
Investicinė sąskaita turi ir svarbų skirtumą – pasirinkus šį režimą, 500 eurų metinė lengvata finansinių priemonių pardavimo pelnui netaikoma.
Todėl, L. Žičkės vertinimu, investicinė sąskaita nebūtinai bus naudingesnė žmogui, kuris akcijas parduoda retai ir per metus uždirba nedidelį pelną.
„Svarbiausia suprasti, kad investicinė sąskaita nėra būdas išvengti mokesčių – tai pirmiausia galimybė jų mokėjimą atidėti“, – akcentuoja ji.
Svarbu ir tai, kad kasdienė „Revolut“ sąskaita, iš kurios atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, negali būti deklaruojama kaip investicinė.
VMI aiškina, kad tam galima naudoti atskirą investavimui skirtą „Revolut“ subsąskaitą. Joje esančios lėšos turi būti naudojamos tik investicijoms.
VMI: kokių klaidų daro investuotojai?
VMI pastebi atvejų, kai gyventojai nedeklaruoja arba neteisingai deklaruoja iš užsienio gautas pajamas, tarp jų ir pajamas iš parduotų akcijų.
Viena iš dažniausiai pasikartojančių klaidų – automatiškai deklaracijoje pateiktą akcijų pardavimo sumą laikyti galutine apmokestinamąja suma.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai neįrašoma akcijų įsigijimo kaina, pasirenkamas netinkamas pajamų kodas arba nepritaikoma priklausanti 500 eurų lengvata.
Todėl VMI ragina gyventojus neapsiriboti automatiškai į deklaraciją perkeltais duomenimis.
Už teisingą pajamų ir akcijų įsigijimo išlaidų deklaravimą atsako pats gyventojas.
