Kamilė Lukauskytė
Sauliaus Skvernelio byla dėl galimo kyšininkavimo įgauna vis platesnį politinį atgarsį. Buvęs premjeras ir Seimo pirmininkas, dabar parlamentaras, ne tik ginasi nuo jam mestų įtarimų, bet ir kelia gerokai platesnį klausimą – ar Lietuvos politinė sistema gali daryti įtaką teisėsaugai.
Ši istorija tuo įdomesnė, kad panašūs kaltinimai Lietuvoje nėra naujiena. Politikų konfliktai su teisėsauga, vieši priekaištai prezidentui, prokuratūrai ar kitoms institucijoms ne kartą virsdavo politinėmis audromis.
Dabar į šį sąrašą įrašyta ir S. Skvernelio pavardė.
Įtarimai – dėl dešimčių tūkstančių eurų
S. Skvernelis įtariamas galimai paėmęs mažiausiai 51 tūkst. eurų kyšį už vadinamąjį politinį „stogą“ Valstybinei augalininkystės tarnybai.
Svarbu pabrėžti – tai yra teisėsaugos pareikšti įtarimai, o ne teismo nustatyta kaltė. Galutinį sprendimą dėl atsakomybės gali priimti tik teismas.
Pats politikas kaltinimus atmeta ir savo ruožtu kelia klausimus dėl teisėsaugos veiksmų bei galimos politikų įtakos procesams.
Būtent čia istorija įgauna kitą dimensiją.
Skvernelis pirštu rodo į prezidentą
S. Skvernelis dėl galimos neteisėtos politinės įtakos teisėsaugai pirmiausia apkaltino prezidentą Gitaną Nausėdą.
Tokie pareiškimai savaime tampa rimtu politiniu signalu, nes kalbama ne apie paprastą nesutarimą tarp dviejų politikų.
Jeigu politikas teigia, kad teisėsaugos procesams galėjo būti daromas politinis spaudimas, kyla klausimas, kokiais konkrečiais faktais tokie teiginiai grindžiami.
Kol kas tai yra S. Skvernelio pozicija, o ne teismo nustatytas faktas.
Jis žada žengti dar toliau
S. Skvernelio konfliktas su teisėsauga tuo nesibaigia.
Parlamentaras rengia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Tai rodo, kad jis savo gynybą ketina tęsti ne tik Lietuvos politinėje erdvėje ar nacionaliniuose teismuose.
Tačiau kelias iki EŽTT nėra paprastas. Europos institucijos nagrinėja ne tai, ar žmogus kaltas dėl konkretaus nusikaltimo, o galimus Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimus.
Todėl tokio skundo nagrinėjimas savaime nereikštų, kad S. Skvernelio kaltinimai Lietuvos teisėsaugai yra pagrįsti.
Kodėl ši istorija primena senesnius konfliktus?
Lietuvos politikoje jau ne kartą buvo situacijų, kai teisėsaugos veiksmus užklupę politikai kalbėdavo apie politinį susidorojimą.
Tokie pareiškimai ypač sustiprėja tuomet, kai teisėsaugos akiratyje atsiduria aukštas pareigas anksčiau ėję asmenys.
Vieniems tai atrodo kaip bandymas diskredituoti tyrimą ir išvengti atsakomybės.
Kiti kelia klausimą, ar teisėsaugos institucijos iš tiesų visada veikia visiškai nepriklausomai nuo politinės aplinkos.
Būtent todėl kiekviena tokia byla tampa gerokai didesnė už vieno žmogaus likimą.
Už uždarų durų sprendžiami klausimai vėliau tampa vieši
Politikoje daugybė svarbių sprendimų priimama neviešuose susitikimuose, kabinetuose ir uždarose diskusijose.
Tačiau kai vėliau atsiranda įtarimų dėl galimo kyšininkavimo, politinio protekcionizmo ar spaudimo institucijoms, visuomenė pradeda klausti: kas iš tikrųjų vyko tuo metu, kai durys buvo uždarytos?
Tai ir yra vienas jautriausių šios istorijos aspektų.
Jeigu buvo daromas spaudimas teisėsaugai, tai būtų itin rimta problema. Tačiau lygiai taip pat rimta būtų situacija, jeigu politikas, siekdamas apsiginti nuo pagrįstų įtarimų, nepagrįstai mestų kaltinimus valstybės institucijoms.
Todėl šioje istorijoje svarbiausia ne politinės emocijos, o įrodymai.
Dabar laukia ilgas procesas
S. Skvernelio byla dar nėra baigta ir jos politinės pasekmės kol kas taip pat nėra aiškios.
Vienas dalykas akivaizdus – ši istorija jau peržengė vien kriminalinės bylos ribas. Ji palietė klausimus apie teisėsaugos nepriklausomumą, politinę atsakomybę ir tai, kiek visuomenė gali pasitikėti valstybės institucijomis.
Buvęs premjeras pasirinko ne tyliai gintis, o viešai kelti klausimus apie visą sistemą.
Todėl dabar teks atsakyti ne tik į klausimą, ar S. Skvernelio byloje pakanka įrodymų kaltinimams pagrįsti.
Ne mažiau svarbu bus išsiaiškinti ir tai, ar jo iškelti klausimai apie galimą politinę įtaką teisėsaugai turi realų pagrindą.
Kol kas galutinio atsakymo nėra. Tačiau viena aišku – ši byla dar ilgai neišnyks iš Lietuvos politinės darbotvarkės.
