Kamilė Lukauskytė
Kaune šeštadienį minint Maltos ordino pagalbos tarnybos veiklos 35-metį, pirmoji ponia Diana Nausėdienė kalbėjo apie tai, kas, jos teigimu, turėtų būti tikro tikėjimo esmė. Pasak jos, tikėjimas negali apsiriboti vien vidiniu įsitikinimu ar žodžiais – jis turi virsti konkrečia pagalba žmogui, ypač tam, kuris išgyvena sunkumus, vienatvę ar skurdą.
Pirmosios ponios išsakyta mintis tapo pagrindine jubiliejinio renginio žinute: tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems nėra du atskiri keliai. Tai – viena kitą papildančios vertybės.
Tikėjimas turi virsti darbais
Sveikindama maltiečių bendruomenę, D. Nausėdienė pabrėžė, kad tikėjimas nėra vien asmeninis įsitikinimas. Jis, pasak jos, turi atsispindėti žmogaus elgesyje ir santykyje su aplinkiniais.
Pirmoji ponia kalbėjo apie artimo meilę kaip konkretų pasirinkimą būti šalia žmogaus, kai jam sunku.
Tai ypač aktualu kalbant apie žmones, kurie susiduria su skurdu, vienatve, liga ar kitais gyvenimo išbandymais. Tokiose situacijose pagalba nėra vien materialus veiksmas – kartais ne mažiau svarbu žmogų išklausyti, aplankyti, apkabinti ar tiesiog parodyti, kad jis nėra pamirštas.
Maltiečiai Lietuvoje padeda tūkstančiams žmonių
Maltos ordino pagalbos tarnybos 35 metų veiklos sukaktis Kaune tapo proga prisiminti, kiek daug darbo per šį laikotarpį atlikta.
D. Nausėdienė dėkojo savanoriams ir darbuotojams, kurie kasdien rūpinasi vienišais bei skurdžiai gyvenančiais senoliais, padeda vaikams ir telkia jaunus žmones savanorystei.
Tarp svarbiausių maltiečių veiklų išskiriami projektai „Maistas ant ratų“ ir „Maltiečių sriuba“. Šios iniciatyvos tapo gerai žinomu pagalbos simboliu žmonėms, kuriems kasdienybėje trūksta ne tik finansinių galimybių, bet ir artimo žmogaus dėmesio.
Šiuo metu maltiečių veikloje dalyvauja daugiau nei 1700 suaugusiųjų savanorių ir apie 600 jaunųjų maltiečių. Jų pagalba kasmet pasiekia daugiau nei 4 tūkstančius globojamų senolių ir šimtus jaunuolių.
Ypatingas dėmesys vienišiems senoliams
D. Nausėdienė atskirai išskyrė žmones, kuriems vienatvė tapo kasdienybės dalimi. Pasak jos, maltiečių savanoriai ne tik pristato maistą ar suteikia materialinę pagalbą, bet ir kuria žmogišką ryšį.
Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kartais ištisas dienas ar net savaites nesulaukia artimųjų apsilankymo.
Pirmoji ponia paminėjo ir Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namus Viekšnaliuose, kuriuose maltiečių rūpesčiu gyvena 28 senoliai.
Pagalbos prireikė ir karo pradžioje
Maltiečių darbo reikšmė ypač išryškėjo sudėtingais laikotarpiais. D. Nausėdienė priminė jų pagalbą per COVID-19 pandemiją, taip pat prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą.
Į Lietuvą atvykus tūkstančiams nuo karo bėgusių ukrainiečių, reikėjo ne tik materialinės, bet ir socialinės bei psichologinės pagalbos. Humanitarinės organizacijos tapo svarbia grandimi, padėjusia žmonėms pirmosiomis dienomis ir savaitėmis svetimoje šalyje.
„Stipriausia diplomatija – ištiesta ranka“
Kalbėdama apie Lietuvos ir Maltos ordino ryšį, D. Nausėdienė pabrėžė, kad šias bendruomenes sieja ne vien oficialūs santykiai.
Šių metų birželį Lietuvoje lankėsi Maltos ordino Didysis Magistras Johnas Dunlapas. Jo vizitas, pasak pirmosios ponios, dar kartą parodė, kad bendros vertybės gali tapti tiltu tarp visuomenių ir valstybių.
Svarbiausiais principais ji įvardijo pagarbą žmogaus orumui, gailestingumą, solidarumą ir atsakomybę už silpniausiąjį.
Pasak D. Nausėdienės, kartais daug daugiau už skambias frazes gali pasakyti paprastas žmogaus gestas – ištiesta ranka, atvertos durys ir gebėjimas būti šalia tada, kai kitam sunkiausia.
Maltos ordino pagalba Lietuvą pasiekė dar 1989 metais, o 1991-aisiais buvo įkurta Maltos ordino pagalbos tarnyba. Po metų Lietuva ir Suverenus Maltos ordinas oficialiai užmezgė diplomatinius santykius.
35 metų veiklos sukaktis tapo ne tik proga pažvelgti į nueitą kelią, bet ir priminimu, kad pagalba žmogui prasideda nuo labai paprasto dalyko – noro pastebėti kitą ir nelikti abejingam.
