Kamilė Lukauskytė
Ukrainos karas įžengė į etapą, kuriame milijardai tapo tokie pat svarbūs kaip ginklai ir kariai. Kyjivas perspėja apie milžinišką skylę gynybos biudžete, o ši žinia jau kelia nerimą Europos valstybėse.
Ukrainai šiais metais gali trūkti daugiau nei 23 mlrd. eurų gynybai. Prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos perduodama žinia sąjungininkams paprasta: jeigu trūkstamų pinigų nepavyks rasti, bus sunkiau išlaikyti dabartinį karo tempą, finansuoti kariuomenę ir gaminti vis daugiau reikalingų ginklų.
Tačiau kitoje fronto pusėje vyksta ne mažiau įspūdingas procesas.
Maskva taip pat pinigų negaili.
Kyjivui atsivėrė didžiulė skylė
Ukrainos gynybos poreikiai pastaraisiais metais išaugo milžiniškai. Karas užsitęsė, o kartu brangsta praktiškai viskas – nuo karių išlaikymo iki dronų, raketų, oro gynybos sistemų ir amunicijos.
Ukrainos problema dar sudėtingesnė dėl to, kad valstybė tuo pačiu metu turi išlaikyti ir civilinę ekonomiką.
Šiemet vien gynybai jau išleista dešimtys milijardų dolerių, tačiau vietos pajamų nepakanka. Reuters skelbia, kad per pirmuosius aštuonis metų mėnesius Ukrainos biudžeto pajamos atsiliko nuo plano maždaug 1,35 mlrd. dolerių, o gynybos išlaidos pasiekė apie 42 mlrd. dolerių.
Dar vienas skaičius ypač iškalbingas: karo kaina Ukrainai dabar siekia maždaug 190 mln. dolerių per dieną.
Ir tai – tik dabartinės realybės dalis.
Rusija pinigų taip pat negaili
Tuo metu Maskva karo mašinai skiria milžiniškus išteklius.
Rusijos karinės išlaidos yra pasiekusios istoriškai aukštą lygį. SIPRI vertinimu, Rusijos karinės išlaidos 2026 metais išlieka tarp didžiausių pasaulyje, o karui finansuoti naudojama ne tik oficiali gynybos biudžeto eilutė.
Maskva gali sau leisti tokį tempą todėl, kad Rusijos ekonomika buvo pertvarkyta taip, kad vis didesnė jos dalis tarnautų karui.
Ginklų gamyklos dirba didesniu pajėgumu, valstybė užsako milžiniškus kiekius amunicijos, dronų ir raketų, o kariuomenės finansavimas tapo vienu svarbiausių Kremliaus prioritetų.
Todėl Ukrainai susidariusi finansinė skylė yra dar pavojingesnė – jos priešininkas kol kas nėra pasirengęs mažinti savo karo išlaidų.
Europa atsidūrė labai nemalonioje situacijoje
Dabar klausimas tenka Europos valstybėms.
Kyjivui reikia pinigų ne tik tam, kad galėtų tęsti karą šiandien. Reikia užtikrinti, kad Ukraina turėtų pakankamai išteklių ir kitais metais.
Tačiau Europos šalys pačios susiduria su biudžeto problemomis, augančiomis gynybos išlaidomis ir visuomenės nuovargiu nuo karo.
Tai ir yra viena priežasčių, kodėl Ukrainos prašymas papildomiems milijardams sukėlė nerimą Briuselyje.
Dar visai neseniai buvo kalbama apie paramos Ukrainai užtikrinimą ilgesniam laikotarpiui. Dabar paaiškėjo, kad realūs poreikiai gali būti gerokai didesni nei manyta.
Akys krypsta į įšaldytus Rusijos pinigus
Dėl to Europoje vėl iškilo klausimas, ką daryti su Rusijos centrinio banko aktyvais, kurie po invazijos buvo įšaldyti.
Vien Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto.
Jeigu šie pinigai būtų panaudoti Ukrainai, tai galėtų iš esmės pakeisti finansinę situaciją.
Tačiau čia prasideda teisinės ir politinės problemos. Ypač daug klausimų kelia Belgija, kurioje laikoma didelė dalis šio turto. Briuselis baiminasi galimų teisinių pasekmių ir Rusijos atsakomųjų veiksmų.
Todėl milijardai, kurie teoriškai galėtų padėti Ukrainai, kol kas lieka įšaldyti.
Karas tampa ne tik mūšiu fronte
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Rusija vis dažniau smogia Ukrainos ekonomikai ir infrastruktūrai.
Vien 2026 metais Rusijos atakų padaryta infrastruktūros žala jau vertinama beveik 10 mlrd. dolerių. Smūgiai energetikai, uostams ir pramonei kartu mažina Ukrainos galimybes uždirbti pinigų ir finansuoti savo valstybę.
Tai užburtas ratas.
Kuo daugiau Rusija naikina Ukrainos infrastruktūros, tuo daugiau pinigų Kyjivui reikia. Kuo daugiau pinigų reikia gynybai, tuo mažiau jų lieka ekonomikai atkurti.
Ir būtent čia slypi didžiausias pavojus.
Ukraina prašo ne prabangos, o galimybės išsilaikyti
Karo pradžioje daug kas buvo matuojama teritorijomis ir ginklų skaičiumi. Dabar vis svarbesniu ginklu tampa pinigai.
Ukrainai reikia mokėti kariams, pirkti dronus, raketas, oro gynybos sistemas, remontuoti techniką ir tuo pat metu išlaikyti valstybės funkcionavimą.
O Rusija turi vieną svarbų pranašumą – didesnę ekonomiką ir galimybę ilgą laiką nukreipti milžinišką jos dalį į karą.
Todėl Ukrainos finansinė skylė Europoje vertinama ne kaip paprasta biudžeto problema.
Tai klausimas, kiek ilgai Europa pasirengusi mokėti už Ukrainos gebėjimą priešintis Rusijai.
Jeigu pinigų trūks, problema gali greitai tapti ne finansinė, o karinė.
Ir būtent dėl to šiandien Briuselyje skaičiuojami ne vien milijardai.
Skaičiuojama, kiek kainuotų Ukrainos pralaimėjimas.
