Kamilė Lukauskytė
Vladimiras Putinas pasiuntė Europai žinutę, kurios ignoruoti sunku. Rusijos prezidentas pareiškė, kad Europos šalių karių dislokavimas Ukrainoje būtų prilygintas tiesioginiam karui su Rusija.
Tai nuskambėjo tuo metu, kai Europoje vis aktyviau svarstoma, kaip galėtų atrodyti Ukrainos saugumo garantijos ir galimas tarptautinių pajėgų vaidmuo pasibaigus karui.
Kremlius tokią galimybę jau dabar bando nubrėžti kaip raudoną liniją.
Maskva siunčia labai aiškią žinutę
Putinas pareiškė, kad jeigu Europos valstybės nuspręstų siųsti savo karius į Ukrainą, Rusija tai vertintų ne kaip taikos palaikymo operaciją, o kaip tiesioginį konfliktą.
Kitaip tariant, Maskva perspėja: Europos kariai Ukrainoje reikštų visiškai kitą karo etapą.
Šis pareiškimas nuskambėjo Indijoje vykusiame BRICS verslo forume. Putinas tuo pat metu tvirtino, kad pati Rusija esą nekelia grėsmės Europai.
Būtent ši vieta jo pareiškime sukėlė daugiausia klausimų.
„Mes nekeliame grėsmės“, bet kartu grasinama karu
Kremlius vienu metu siunčia dvi, iš pirmo žvilgsnio, sunkiai suderinamas žinutes.
Viena vertus, Putinas tikina, kad Rusija neturi agresyvių planų Europos atžvilgiu.
Kita vertus, jis perspėja Europos valstybes, kad jų karių atsiradimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija.
Todėl Europos sostinėse šis pareiškimas vertinamas ne tik kaip komentaras apie Ukrainą.
Tai – bandymas iš anksto nustatyti, kokių veiksmų Europa neturėtų imtis.
Europa svarsto, kas galėtų saugoti Ukrainą
Diskusijos dėl Europos pajėgų Ukrainoje nėra naujos.
Vakarų valstybės svarsto įvairius scenarijus, kaip būtų galima užtikrinti Ukrainos saugumą tuo atveju, jei būtų pasiektas paliaubų ar taikos susitarimas.
Vienas iš svarstomų variantų – tarptautinis kontingentas, kuris galėtų atlikti atgrasymo ir saugumo funkciją.
Tačiau čia atsiranda didžiausia problema.
Jeigu Rusija iš anksto pareiškia, kad Europos karių buvimą Ukrainoje laikytų karo aktu, bet kokios tokios pajėgos automatiškai taptų itin jautriu politiniu ir kariniu klausimu.
Kremlius bando nubrėžti raudoną liniją
Putino pareiškimas svarbus ir dėl kitos priežasties.
Maskva ne pirmą kartą bando Vakarams parodyti, kad tam tikri sprendimai gali turėti „katastrofiškų“ pasekmių.
Tokie pareiškimai ypač svarbūs informaciniame kare.
Rusijai nebūtina pradėti naują konfliktą su Europa tam, kad toks perspėjimas suveiktų. Pakanka, kad Europos politikai pradėtų svarstyti, ar vienas ar kitas sprendimas nesukels nekontroliuojamos eskalacijos.
Tai – būtent tas psichologinis spaudimas, kurį Maskva naudoja jau ne vienerius metus.
Tuo metu karas Ukrainoje nesustoja
Putino grasinimas nuskambėjo ne ramybės, o naujų smūgių fone.
Rusijos pajėgos toliau rengia raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą. Per vieną iš naujausių smūgių žuvo civiliai, dešimtys žmonių buvo sužeisti, o buvo apšaudyti ir infrastruktūros objektai.
Tai dar kartą parodo, kad nepaisant kalbų apie derybas, karinė realybė nesikeičia.
Maskva kalba apie galimą taiką, tačiau tuo pat metu tęsia smūgius Ukrainai.
Europa dabar turi spręsti labai nemalonų klausimą
Jeigu Europos valstybės nuspręstų prisidėti prie Ukrainos saugumo savo kariais, jos turėtų įvertinti ir Kremliaus grasinimą.
Tačiau atsiranda ir priešingas klausimas.
Kas nutiks, jeigu Europa kiekvieną kartą atsitrauks vien todėl, kad Maskva pagrasino eskalacija?
Tai – viena svarbiausių šios istorijos dalių.
Nes jeigu grasinimas tampa pakankama priežastimi atsisakyti politinio sprendimo, tuomet pats grasinimas tampa veiksminga užsienio politikos priemone.
Ir Kremlius tai puikiai supranta.
Putinas rizikuoja tuo, ko pats labiausiai nenori
Rusijos prezidento perspėjimas gali turėti ir priešingą rezultatą.
Kuo labiau Maskva grasina Europos valstybėms, tuo daugiau priežasčių jos turi stiprinti savo gynybą ir koordinuoti veiksmus.
Europa jau ir taip didina išlaidas gynybai, o ES yra numačiusi milijardines programas Ukrainos finansavimui ir gynybai. Vien pagal naują Ukrainos paramos paskolą iki 2027 metų numatyta skirti 60 mlrd. eurų skubiems gynybos poreikiams.
Todėl Putino žinutė gali būti suprasta ne tik kaip perspėjimas.
Ji gali tapti dar vienu argumentu Europai ruoštis scenarijui, kurio Maskva labiausiai norėtų išvengti.
Šiandien Putinas sako, kad Europos kariai Ukrainoje reikštų karą su Rusija. Tačiau nuo Europos sprendimo priklausys, ar šis grasinimas taps nauja Kremliaus raudona linija, ar dar vienu bandymu įbauginti Vakarus.
