Kamilė Lukauskytė
Dirbtinis intelektas Lietuvoje gali sulaukti naujo teisinio ribojimo. Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo aiškiau apibrėžti, kokio dirbtiniu intelektu sukurto ar pakeisto turinio internete skleisti nebūtų galima.
Politikės siūlymas susijęs su vis labiau tikroviškais vaizdais, vaizdo įrašais, garso įrašais ir tekstais, kuriuos šiandien galima sukurti vos keliais sakiniais. Didžiausia problema – žmogui tampa vis sunkiau suprasti, kur baigiasi tikrovė ir prasideda išgalvotas turinys.
Norima uždrausti klaidinantį AI turinį
B. Vėsaitė įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Jomis siūloma įtvirtinti naują neskelbtinos informacijos kategoriją.
Pagal siūlomą reguliavimą būtų draudžiama skleisti dirbtinio intelekto sukurtą arba iš esmės pakeistą turinį, jeigu jis sudarytų klaidingą įspūdį apie realų žmogų – jo tapatybę, žodžius, veiksmus ar elgesį.
Tačiau tai nereiškia, kad būtų uždrausti visi dirbtiniu intelektu sukurti paveikslėliai, vaizdo įrašai ar tekstai.
Apribojimas būtų taikomas tuomet, kai toks turinys galėtų daryti neteisėtą poveikį demokratiniams procesams, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba reikšmingai pažeisti žmogaus teises ir teisėtus interesus.
Didžiausia baimė – žmogus atrodo pasakęs tai, ko niekada nesakė
Vienas pavojingiausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų – vadinamieji „deepfake“ vaizdo ir garso įrašai.
Technologijos jau leidžia sukurti įrašą, kuriame realus žmogus tariamai pasako žodžius, kurių iš tikrųjų niekada neištarė. Panašiai galima pakeisti veidą, balsą, aplinką ar net visą situaciją.
Tokie įrašai gali būti naudojami ne tik pramogai.
Jais galima bandyti paveikti rinkėjus, diskredituoti politikus, skleisti melagingas žinutes apie valstybės institucijas ar sukelti paniką krizės metu.
Dar pavojingesnė situacija gali susidaryti rinkimų laikotarpiu, kai melagingas vaizdo įrašas ar tariamas politiko pareiškimas per kelias valandas gali būti išplatintas tūkstančiams žmonių.
Įstatyme jau yra draudimų, tačiau AI atskirai nepaminėtas
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas jau draudžia skleisti dezinformaciją, karo propagandą, neapykantos kurstymą ir kitą įstatymų draudžiamą informaciją.
Taip pat yra galimybė ginti žmogaus garbę ir orumą ar reikalauti atsakomybės už šmeižtą.
Tačiau B. Vėsaitė atkreipia dėmesį, kad atskiro ir aiškaus reguliavimo būtent dirbtinio intelekto sukurtam ar iš esmės pakeistam klaidinančiam turiniui nėra.
Todėl kai kuriais atvejais kyla klausimas, pagal kokias taisykles tokį turinį reikėtų vertinti ir kaip greitai į jį reaguoti.
Technologijos vejasi įstatymus
Problema ta, kad dirbtinio intelekto galimybės keičiasi gerokai greičiau nei įstatymai.
Dar visai neseniai akivaizdžiai dirbtinis vaizdas dažnai išsiskirdavo keistomis detalėmis. Dabar sugeneruoti vaizdai ir vaizdo įrašai tampa vis tikroviškesni.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į problemą, kad žmonėms ir net specializuotiems įrankiams tampa sunku atskirti tikrą vaizdo įrašą nuo sintetinio. Naujausi tyrimai rodo, kad šiuolaikinių dirbtinio intelekto modelių sukurtų vaizdo įrašų atpažinimas gali būti itin sudėtingas.
Tai reiškia, kad ateityje vien klausimo „ar tai tikra?“ gali nebepakakti.
Atsakomybė gali tapti dar svarbesnė
B. Vėsaitės aiškinimu, naujas reguliavimas turėtų padėti sumažinti galimybes piktnaudžiauti dirbtiniu intelektu ir padidinti visuomenės atsparumą informacinėms manipuliacijoms.
Tačiau kartu išlieka svarbus klausimas: kur būtų nubrėžta riba tarp pavojingos klastotės ir teisėtos kūrybos?
Dirbtinis intelektas naudojamas filmams, reklamai, satyrai, menui, švietimui ir daugybei kitų sričių. Todėl bet koks naujas draudimas turėtų būti pakankamai tikslus, kad netaptų priemone riboti teisėtą turinį.
Politikės siūlymas dar nėra įstatymas. Tam, kad jis įsigaliotų, pataisas turėtų svarstyti ir priimti Seimas.
Tačiau pati iniciatyva rodo, kad Lietuvoje dirbtinio intelekto klausimas jau persikelia iš technologijų pasaulio į politiką ir teisę.
Ir panašu, kad ateityje vien mokėti naudotis dirbtiniu intelektu nebepakaks – teks išmokti atpažinti ir tai, kada pats dirbtinis intelektas bando apgauti žmogų.
