Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Lietuvoje netrūko nerimo dėl danguje pastebėtų objektų. Po pietų keliuose rajonuose buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus signalas, į situaciją reagavo ir NATO naikintuvai. Galiausiai paaiškėjo, kad radarų užfiksuotas objektas buvo ne dronas, o paukščių būrys.
Tačiau krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui ramybės neduoda kitas, ankstyvą rytą įvykęs incidentas. Būtent dėl jo ministras pareikalavo kariuomenės pateikti išsamius atsakymus.
Pavojaus signalas pasirodė ne be reikalo
Sekmadienį po 13 valandos Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonuose bei Elektrėnų savivaldybėje buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus statusas.
Institucijos nusprendė nerizikuoti ir į situaciją reagavo prevenciškai. Į orą buvo pasitelkti NATO oro policijos naikintuvai, turėję vizualiai patikrinti radarų užfiksuotą objektą.
Maždaug po 40 minučių pavojus buvo atšauktas. Paaiškėjo, kad tai, kas radarų ekranuose atrodė kaip galimas skraidantis objektas, buvo didelis paukščių būrys.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškino, kad didelė paukščių koncentracija, judanti viena kryptimi, radaruose gali būti panaši į droną.
Tačiau ministrui užkliuvo ankstyvas rytas
R. Kaunui klausimų kilo ne tiek dėl šio incidento, kiek dėl to, kas vyko dar prieš aušrą.
Apie 4 valandą ryto Lietuvos kariuomenės radarai ties Varėna užfiksavo judančią žymą Kaliningrado srities kryptimi. Manoma, kad objektas į Lietuvos oro erdvę galėjo patekti iš Baltarusijos, o vėliau kirsti Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną.
Šiuo atveju gyventojai nebuvo perspėti, o NATO naikintuvai nebuvo keliami.
Būtent toks sprendimas ministrui sukėlė abejonių.
„Kodėl žmonės nebuvo informuoti, nei naikintuvai pakelti“, – klausė R. Kaunas, pabrėždamas, kad dėl šio atvejo jau kreipėsi į kariuomenę.
Kariuomenės laukia konkretūs atsakymai
Ministras nurodė kariuomenės vadui pateikti išsamią informaciją apie rytinį incidentą.
R. Kaunui svarbu išsiaiškinti, kas tuo metu buvo nustatyta, kokia informacija buvo turima, kodėl buvo pasirinktas būtent toks reagavimo scenarijus ir kas priėmė sprendimus.
Tai reiškia, kad nors sekmadienio popietės istorija baigėsi gerokai ramiau – vietoje galimo drono aptikus paukščius – ankstyvo ryto įvykis dar nėra iki galo uždarytas.
Galėjo būti ir dronas
NKVC vadovas neatmetė galimybės, kad rytą radarų užfiksuotas objektas galėjo būti dronas.
V. Vitkausko teigimu, galimos kelios versijos. Tai galėjo būti tiesiog nuklydęs bepilotis orlaivis, tačiau neatmetama ir kontrabandos versija. Pasak jo, vien šį mėnesį Lietuvos erdvėje jau buvo užfiksuoti 22 su kontrabanda siejami bepiločiai orlaiviai.
Taip pat neatmetama, kad objektas galėjo būti naudojamas žvalgybos tikslais. Vis dėlto kol kas tai tėra galimos versijos, o ne patvirtintos išvados.
Vienas sekmadienis – du skirtingi scenarijai
Ši diena Lietuvos institucijoms tapo savotišku išbandymu: vienu atveju grėsmė pasirodė esanti klaidingas pavojaus signalas, kitu – objektas iš tiesų pateko į Lietuvos oro erdvę, tačiau jo kilmė ir tikslas kol kas nėra aiškūs.
Todėl R. Kauno klausimai dabar krypsta ne į tai, kodėl buvo sureaguota per daug, o į priešingą situaciją – kodėl ankstyvą rytą, kai radarai fiksavo neatpažintą objektą, nebuvo imtasi tokio paties atsako.
Kariuomenės pateikta informacija turėtų padėti atsakyti, ar tai buvo pagrįstas operacinis sprendimas, ar sistemoje liko spraga, kurią būtina ištaisyti.
