Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

NATO naikintuvai vėl kilo į orą: vieną kartą ieškojo neaiškaus objekto, kitą – lydėjo Rusijos karo lėktuvus

Pasidalinkite

Baltijos šalių oro erdvę saugantiems NATO naikintuvams praėjusią savaitę teko kilti į orą tris kartus. Vienu atveju jie patruliavo prie Lenkijos sienos, kitu – buvo pasiųsti atpažinti ir lydėti taisyklių nesilaikiusių Rusijos orlaivių, o dar vienas pakilimas baigėsi netikėtu paaiškinimu.

Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai buvo aktyvūs rugsėjo 8–13 dienomis.

Prie Lenkijos sienos naikintuvai kilo patruliuoti

Rugsėjo 8-ąją NATO oro policijos naikintuvai buvo pasiųsti patruliuoti greta Lenkijos sienos.

Tokie skrydžiai yra viena iš sąjungininkų vykdomos oro erdvės stebėjimo ir apsaugos veiklos dalių. Baltijos šalyse NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Tačiau daugiausia dėmesio praėjusią savaitę sulaukė kitas incidentas, kai naikintuvams teko atpažinti iš Rusijos teritorijos skridusius orlaivius.

Rusijos grupė skrido be atsakiklių ir skrydžio planų

Rugsėjo 11 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti net penkių orlaivių.

Tarp jų buvo du naikintuvai SU-35S, du MiG-31 ir vienas keleivinis Tu-134. Jie skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies Kaliningrado srities kryptimi.

Situaciją komplikavo tai, kad orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių ir be skrydžio planų. Radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė tik keleivinis Tu-134.

Tai reiškia, kad NATO naikintuvams teko pakilti tam, kad būtų galima vizualiai identifikuoti orlaivius ir stebėti jų skrydį.

Svarbu ir tai, kad, remiantis KAM informacija, šie Rusijos orlaiviai skrido tarptautine oro erdve, o ne buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę.

Sekmadienį į dangų kilo dėl neatpažinto objekto

Dar vienas NATO naikintuvų pakilimas įvyko rugsėjo 13 dieną.

Šįkart kariuomenė ir Nacionalinis krizių valdymo centras reagavo į ore pastebėtą neatpažintą objektą. Naikintuvai buvo pasiųsti jį identifikuoti ir perimti.

Tačiau šio incidento atomazga buvo visiškai kitokia, nei galėjo pasirodyti iš pradžių.

Paaiškėjo, kad radarų užfiksuotas objektas buvo paukščių būrys.

Tai tapo svarbia praėjusio savaitgalio oro erdvės incidentų dalimi, nes tą pačią dieną Lietuvoje buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus statusas.

Tą pačią dieną Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus

Sekmadienį po 13 valandos dėl galimai į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų rajone ir Elektrėnų savivaldybėje.

Geltonas oro pavojaus statusas truko maždaug 40 minučių. Vėliau jis buvo atšauktas, kai paaiškėjo, kad ore matytas objektas – ne dronas, o paukščių būrys.

Tačiau sekmadienio rytą buvo užfiksuotas ir kitas objektas. Lietuvos kariuomenės radarai ties Varėna pastebėjo Kaliningrado kryptimi judėjusią žymą. Buvo manoma, kad ji į Lietuvą galėjo patekti iš Baltarusijos ir vėliau kirsti Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas neatmetė, kad tai galėjo būti dronas, tačiau tiksli objekto kilmė tuo metu nebuvo nustatyta.

NATO naikintuvai regione išlieka budrūs

Pastarosios savaitės įvykiai dar kartą parodė, kiek daug skirtingų situacijų turi būti vertinama saugant Baltijos šalių oro erdvę.

Vienu atveju naikintuvams tenka stebėti Rusijos karinius orlaivius, skrendančius be atsakiklių ir skrydžio planų. Kitu – reaguoti į galimą grėsmę, kuri galiausiai pasirodo esanti paukščių būrys.

Tačiau būtent tokia yra oro policijos misijos esmė – potencialią grėsmę būtina patikrinti, net jei vėliau paaiškėja, kad pavojaus nebuvo.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.