Kamilė Lukauskytė
Vladimiro Putino ambicijos atkurti buvusios Sovietų Sąjungos įtaką niekur nedingo, tačiau Lietuva šiuo metu esą nėra labiausiai tikėtinas kitas Rusijos taikinys. Taip teigia buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Davidas Petraeusas. Jo žvilgsnis krypsta į gerokai silpnesnę šalį – Moldovą.
Kartu buvęs vienos svarbiausių JAV žvalgybos institucijų vadovas siunčia kitą neraminančią žinią: Europos valstybės, jo vertinimu, vis dar nėra pakankamai pasirengusios galimam didesniam konfliktui.
Putino tikslas, Petraeuso vertinimu, nesikeičia
D. Petraeusas teigia, kad Rusijos prezidentas nuolat siekia atkurti Sovietų Sąjungos laikais turėtą įtaką ir teritorinę galią.
Tačiau tai nereiškia, kad Maskva būtinai pirmiausia bandytų smogti Baltijos valstybėms.
„Putinas nuolat bando atkurti Sovietų Sąjungą“, – sakė buvęs CŽA vadovas. Jo vertinimu, Lietuva šiuo metu nėra labiausiai tikėtinas kitas taikinys.
Pasak D. Petraeuso, gerokai didesnę riziką gali patirti Moldova, kuri, jo vertinimu, yra silpnesnė ir pažeidžiamesnė.
Tai – jo vertinimas, o ne patvirtinta žvalgybos informacija apie konkretų Rusijos puolimo planą.
Kodėl minima būtent Moldova?
Moldova nėra NATO narė, todėl jos saugumo situacija iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, Latvijos ar Estijos.
Baltijos valstybės yra Aljanso narės, o NATO kolektyvinės gynybos principas reiškia, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas.
Moldovos padėtį papildomai komplikuoja ir tai, kad šalies teritorijoje yra Rusijos remiamas separatistinis Padniestrės regionas. Todėl bet kokios Rusijos karinės ar politinės ambicijos šiame regione iš karto turėtų platesnių pasekmių.
Būtent dėl šios priežasties D. Petraeusas Moldovą įvardija kaip potencialiai lengviau pažeidžiamą grandį.
Europa, anot jo, vis dar nėra pasiruošusi
Buvęs CŽA vadovas dėmesį atkreipė ne tik į galimus Rusijos veiksmus, bet ir į Europos pasirengimą.
Jo teigimu, Europos šalys dar neįgyvendino tokių esminių pokyčių savo gynybos ir saugumo sistemose, kokių reikėtų atsižvelgiant į šiandienos karo patirtį.
Tai ypač aktualu po daugiau nei ketverius metus trunkančio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą.
Karas parodė, kad šiuolaikiniame konflikte itin svarbūs tapo dronai, elektroninė kova, žvalgyba, palydovinis ryšys, ilgojo nuotolio smūgiai ir gebėjimas greitai papildyti ginkluotės atsargas.
Todėl vien tradicinės kariuomenės dydžio nebepakanka – valstybės turi gebėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančio karo pobūdžio.
Rusija patiria milžiniškus nuostolius, bet išlieka pavojinga
D. Petraeusas taip pat kalbėjo apie Rusijos kariuomenės nuostolius Ukrainoje.
Jo teigimu, kiekvieną mėnesį žūstančių ir sužeistų Rusijos karių skaičius viršija žmonių skaičių, kurį Maskva sugeba mobilizuoti.
Vis dėlto, nepaisant didžiulių nuostolių, Rusija, jo vertinimu, išlieka galingas priešininkas.
Tai svarbi detalė: dideli nuostoliai savaime nereiškia, kad Rusija prarado gebėjimą kelti karinę grėsmę kitoms valstybėms.
Priešingai – Maskva tebėra pajėgi ilgą laiką tęsti karą, mobilizuoti išteklius ir prisitaikyti prie Ukrainos naudojamų technologijų.
Lietuvai tai vis tiek nėra priežastis atsipalaiduoti
D. Petraeuso žodžiai, kad Lietuva nėra labiausiai tikėtinas kitas Rusijos taikinys, savaime nereiškia, kad Baltijos regiono grėsmė išnyko.
Pastaraisiais metais NATO valstybės vis daugiau dėmesio skiria rytinio flango stiprinimui. Lietuvoje taip pat stiprinama kariuomenė, didinamas gynybos finansavimas ir kuriama Vokietijos brigada.
Be to, Baltijos šalys yra strategiškai svarbioje vietoje, šalia Rusijos ir Baltarusijos.
Todėl pagrindinė D. Petraeuso žinutė Europai nėra vien apie tai, kuri valstybė galėtų būti kita.
Ji – apie būtinybę pasiruošti taip, kad potencialus agresorius apskritai nematytų galimybės lengvai pasiekti savo tikslų.
Ir nors Lietuva šįkart nėra įvardyta kaip pirmasis galimas taikinys, pats perspėjimas apie Putino siekį atkurti buvusią Sovietų Sąjungos įtaką išlieka itin aktualus visam regionui.
