Kamilė Lukauskytė
Po penktadienį Kaune prie mečetės kilusio incidento Lietuvos musulmonų bendruomenė prašo valstybės imtis konkrečių veiksmų. Muftijus Aleksandras Beganskas teigia norintis susitikti su Vyriausybės atstovais ir aptarti, kaip užtikrinti musulmonų saugumą.
Jo teigimu, penktadienio įvykis galėjo baigtis gerokai rimčiau, tačiau musulmonų bendruomenės nariai nepasidavė provokacijoms. Tuo metu policija jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo žmonių grupės kurstymo ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Mečetėje – triukšmas, skanduotės ir kiaulės galva
Penktadienį prie Kauno mečetės, Ramybės parke, susirinko maždaug šimtas baikerių. Per musulmonų pamaldas jie triukšmavo, skandavo „Lietuva“, garsiai leido roko muziką.
Situaciją dar labiau paaštrino prie mečetės atnešta kiaulės galva – musulmonams tai yra itin jautrus ir provokuojantis simbolis.
Muftijus A. Beganskas teigia, kad toks elgesys negali būti vertinamas tiesiog kaip protestas prieš migraciją ar užsieniečius. Jo manymu, jeigu žmonės norėjo išreikšti politinę poziciją, tam buvo galima pasirinkti kitą vietą, o ne musulmonų maldos vietą ir būtent maldos metu.
Muftijus ragina valstybę veikti dabar
A. Beganskas sako norintis susitikti su Vyriausybės atstovais ir kartu aptarti, kokių papildomų saugumo priemonių reikėtų.
Viena iš jo minimų galimybių – aptverti Kauno mečetę tvora, kad panašūs incidentai ateityje būtų sunkiau organizuojami.
Tačiau muftijus kalba ne tik apie fizinę apsaugą. Jis ragina svarstyti ir teisės aktų pakeitimus, kurie užkirstų kelią žmonių kurstymui dėl jų rasės, tautybės ar tikėjimo.
A. Beganskas perspėjo, kad nereikėtų laukti, kol konfliktai peraugs į fizinį smurtą. Jo išsakyta mintis – jei šiandien apsiribojama mitingu ir provokacijomis, rytoj situacija gali tapti daug pavojingesnė.
„Niekas nepasidavė provokacijoms“
Muftijus ypač džiaugiasi tuo, kad penktadienį musulmonų bendruomenė išlaikė ramybę.
Pasak jo, bendruomenės nariai iš anksto buvo raginami nesivelti į konfliktą ir neatsakyti į provokacijas. Galiausiai žmonės ramiai baigė maldą ir išėjo.
Būtent tokį elgesį A. Beganskas vertina kaip svarbų signalą – musulmonų bendruomenė pati stengiasi išvengti konflikto, tačiau dabar tikisi, kad savo atsakomybę prisiims ir valstybė.
Jis pabrėžė, kad musulmonai yra Lietuvos visuomenės dalis, o islamas taip pat yra Lietuvos religinio gyvenimo dalis.
Klausimų turi ir policijai
Muftijus taip pat kelia klausimų dėl policijos pareigūnų veiksmų incidento metu.
Jo manymu, reikėtų atlikti vidinį policijos tyrimą ir išsiaiškinti, ar pareigūnai tinkamai vykdė pareigą užtikrinti viešąjį saugumą.
A. Beganskas teigia, kad kai kurie bendruomenės nariai po įvykio jaučiasi nesaugiai. Ypač jautriai situaciją vertina moterys, kurios, jo teigimu, per maldas buvo užgauliojamos ir jautėsi nepatogiai.
Tuo metu Kauno policija kol kas neskelbia apie papildomų nuolatinių pajėgų skyrimą prie mečetės. Pareigūnai teigia, kad papildomos pajėgos būtų pasitelkiamos atsižvelgiant į konkrečią informaciją apie galimas grėsmes.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Situaciją jau vertina teisėsauga.
Kauno apskrities policija pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą, peržiūrėjusi ir įvertinusi turimą medžiagą. Tyrimas pradėtas dėl galimo kurstymo prieš bet kokią tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei trukdymo atlikti religines apeigas.
Tai reiškia, kad incidentas nebėra vertinamas vien kaip triukšmingas susibūrimas – teisėsauga aiškinasi, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Įspėja dėl pavojingos ribos
Šis incidentas jau sulaukė ir politikų reakcijų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad teisė kritikuoti migraciją, religiją ar kitus visuomenei jautrius klausimus negali virsti kitų žmonių žeminimu ar trukdymu atlikti religines apeigas.
Jo teigimu, laisvė reikšti savo nuomonę kartu reiškia atsakomybę gerbti šalia esantį žmogų, nepriklausomai nuo jo tautybės ar tikėjimo.
Dabar musulmonų bendruomenė laukia ne vien žodžių. Muftijus nori konkretaus pokalbio su valdžios atstovais ir sprendimų, kurie leistų žmonėms į mečetę ateiti nesibaiminant, kad jų maldą vėl bandys sutrikdyti provokatoriai.
Penktadienio įvykis kol kas nesibaigė smurtu. Tačiau būtent tai, kas nutiks toliau, gali būti svarbiausia – ar valstybė sugebės užkirsti kelią naujoms provokacijoms dar prieš joms peraugant į kur kas rimtesnį konfliktą.
