Kamilė Lukauskytė
Drono įskridimas į Lietuvos oro erdvę sukėlė ne tik nerimą šalies viduje, bet ir sulaukė griežtos reakcijos Europoje. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen aiškiai pabrėžia, kad tokie incidentai negali būti vertinami kaip pavieniai atsitikimai – Europa privalo stiprinti savo gynybą ir būti pasirengusi naujai saugumo realybei.
Dronas pateko į NATO teritoriją
Rugsėjo 15-osios naktį Lietuvos oro erdvėje buvo aptiktas dronas, įskridęs iš Baltarusijos pusės. Jį netoli Pratkūnų kaimo Kaišiadorių rajone numušė Italijos NATO naikintuvai.
Incidentas tapo vienu rimčiausių pastarojo meto oro erdvės pažeidimų Lietuvoje. Drono nuolaužos buvo rastos netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, o teritorijoje dirbo policijos ir Karo policijos pareigūnai.
Lietuvos institucijos aiškinasi, iš kur tiksliai dronas atkeliavo ir kokia buvo jo paskirtis.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad aparatas greičiausiai buvo rusiškos kilmės. Tuo metu Lietuva galutinį atsakymą dar turi nustatyti atlikusi nuolaužų tyrimą.
Von der Leyen siunčia aiškią žinutę
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen jau anksčiau yra perspėjusi, kad Rusijos veiksmai prie Europos rytinės sienos tampa vis agresyvesni.
Po pastarųjų incidentų ji pabrėžė, kad Europa turi ruoštis naujai saugumo erai.
Jos teigimu, grėsmės NATO ir ES teritorijoje nebėra teorinės. Dronų incidentai, sabotažas, kibernetinės atakos ir kitos hibridinės operacijos tampa vis svarbesne Kremliaus spaudimo priemone.
Europos Komisija ragina šalis stiprinti oro erdvės stebėjimą, priešdronines sistemas ir bendrą reagavimą.
Europa nebenori būti nustebinta
Pastarieji įvykiai parodė, kad net ir nedidelis bepiločio orlaivio incidentas gali per kelias minutes sukelti didžiulę įtampą.
Lietuvoje dėl galimos grėsmės buvo aktyvuotos oro erdvės stebėjimo ir reagavimo priemonės. Šįkart NATO naikintuvai sugebėjo surasti ir numušti objektą.
Tačiau Europos valstybės supranta, kad vien naikintuvų nepakaks.
Reikalingos radarų sistemos, elektroninės kovos priemonės, priešdroniniai ginklai ir galimybė greitai dalytis informacija tarp skirtingų šalių.
Būtent šioje srityje ES pastaruoju metu siekia glaudesnio bendradarbiavimo.
Rusija kaltinama vis agresyvesniais veiksmais
Drono incidentas Lietuvoje įvyko platesnio konteksto fone.
Pastaraisiais mėnesiais panašių incidentų buvo užfiksuota ir kitose NATO valstybėse. Dronų pasirodymas oro erdvėje fiksuotas Baltijos regione, o Vakarų valstybės vis dažniau kalba apie Rusijos hibridines operacijas.
Vokietija taip pat apkaltino Rusiją dėl dronų sabotažo operacijos Leipcigo oro uoste. Europos pareigūnai šiuos įvykius vertina kaip platesnio spaudimo Europos šalims dalį.
Maskva tokius kaltinimus atmeta.
Tačiau Europos Komisija ir NATO pabrėžia, kad atsakymas turi būti ne pavienis, o bendras.
Įspėjimas – ne tik Lietuvai
Drono numušimas Lietuvos teritorijoje tapo dar vienu priminimu, kad karo Ukrainoje padariniai gali pasiekti ir NATO valstybių oro erdvę.
Europos Komisijos vadovybė akcentuoja, kad vienos valstybės saugumas negali būti atskirtas nuo visos Europos saugumo.
Tai reiškia, kad incidentas Lietuvoje nėra vertinamas tik kaip Lietuvos problema.
Jeigu tokie atvejai kartosis, ES ir NATO gali būti priverstos dar sparčiau stiprinti rytinio flango apsaugą.
Lietuvai tai – rimtas signalas
Lietuvos kariuomenė jau stiprina priešdroninius pajėgumus, investuoja į radarus ir oro erdvės stebėjimą. Tačiau naujausias incidentas parodė, kad grėsmės gali atsirasti netikėtai ir iš labai arti.
Dabar pagrindinis klausimas – ar šis dronas buvo tyčinis Rusijos veiksmas, navigacijos klaida, elektroninės kovos padarinys ar kitas incidentas.
Atsakymą turės pateikti tyrimas.
Tačiau viena išvada jau aiški: Europos rytiniame flange saugumo situacija keičiasi, o Lietuva yra viena iš pirmųjų valstybių, kuriai tenka susidurti su naujomis grėsmėmis.
