Kamilė Lukauskytė
Vienas dronas, keliolika minučių įtampos ir NATO naikintuvų smūgis – šis incidentas Lietuvoje akimirksniu peržengė šalies sienas. Apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį ir NATO naikintuvo numuštą droną pranešė didžiausios pasaulio naujienų agentūros, o įvykis jau vertinamas platesniame Rusijos karo Ukrainoje ir augančios įtampos prie NATO rytinio flango kontekste.
Užsienio žiniasklaidai labiausiai kliūva ne vien pats drono faktas. Dėmesį traukia tai, kad šį kartą NATO naikintuvas realiai panaudojo ginkluotę Lietuvos oro erdvėje.
Pirmą kartą Lietuvoje – toks NATO atsakas
Kaip skelbia „Reuters“ ir „Associated Press“, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido netrukus po vidurnakčio. Jis, pirminiais duomenimis, atskrido iš Baltarusijos pusės ir buvo numuštas netoli Pratkūnų kaimo, Kaišiadorių rajone, netoli Kauno.
AP pabrėžia ypatingą šio įvykio aspektą: Lietuvos kariuomenės atstovai nurodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos oro erdvėje numuštas dronas.
Dar svarbiau – operacijoje dalyvavo NATO Baltijos oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti Italijos naikintuvai, o Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pareiškė, kad dronas „greičiausiai“ buvo kilęs iš Rusijos. Tačiau galutinio atsakymo dar nėra – Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad drono kilmę turės patvirtinti nuolaužų tyrimas.
Tai ypač svarbi detalė, nes kol kas nederėtų teigti, kad Lietuvą užpuolė Rusija. Kilmė dar tiriama.
Užsienio žiniasklaidoje – klausimas, ar karas artėja prie NATO sienų
„Reuters“ incidentą pateikia kaip dar vieną pavyzdį, rodantį, kaip Rusijos karas Ukrainoje gali turėti pasekmių NATO šalims.
Agentūra primena, kad pastaraisiais mėnesiais įvairūs kariniai dronai jau buvo patekę į Baltijos šalių oro erdvę. NATO naikintuvai anksčiau numušė nuklydusius Ukrainos dronus Estijoje ir Latvijoje. Dėl tokių incidentų vis dažniau keliamas klausimas, ar Ukrainos karo veiksmai ir Rusijos naudojamos elektroninės kovos priemonės nekelia vis didesnės rizikos kaimyninėms NATO valstybėms.
Vakarų žiniasklaidai Lietuva šiuo atveju tapo ne tik šalimi, kurioje nukrito drono nuolaužos. Ji atsidūrė viename iš pagrindinių Europos saugumo istorijos taškų.
Vokietijos „Deutsche Welle“ taip pat akcentuoja, kad Lietuva pastaruoju metu susiduria su pasikartojančiais dronų įsibrovimais, o naujausias atvejis įvyko tuo metu, kai NATO vis garsiau kalba apie būtinybę stiprinti rytinį Aljanso flangą.
Dar viena detalė pribloškė: dronas galėjo gabenti sprogmenį
Iš pradžių buvo kalbama apie neaiškios kilmės droną. Tačiau vėliau situacija tapo gerokai rimtesnė.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad ant numušto drono aptiktas sprogmuo, kurį neutralizavo išminuotojai. AP taip pat skelbia, kad Lietuvos pareigūnai patvirtino sprogstamojo įtaiso buvimą.
Ši detalė tarptautinei žiniasklaidai suteikė įvykiui visiškai kitą svorį.
Tai jau nebeatrodo kaip paprastas civilinis dronas, atsitiktinai nuklydęs į svetimą oro erdvę. Vis dėlto galutinės išvados apie jo paskirtį ir kilmę dar nėra – tyrimas tęsiamas.
„The Guardian“: tai – ne vien Lietuvos problema
Apie įvykį plačiai rašo ir britų žiniasklaida. „The Guardian“ numuštą droną pateikia kartu su kitu tą pačią dieną Baltijos regione įvykusiu incidentu – Rusijos karo laivo ir Danijos karinio sraigtasparnio konfliktu.
Tai iškalbinga: per vieną dieną Baltijos regione užfiksuoti du atskiri kariniai incidentai, kuriuose dalyvavo NATO šalys ir Rusija.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiuos įvykius jau įvertino kaip platesnio Rusijos agresijos ir provokacijų prieš Europą modelio dalį. Toks pareiškimas rodo, kad incidentas Lietuvoje Briuselyje vertinamas ne vien kaip nacionalinis oro erdvės pažeidimas.
Lietuva atsidūrė pasaulio naujienų antraštėse
Įdomu tai, kad panašus informacinis efektas Lietuvoje jau buvo pastebėtas ir po ankstesnio drono incidento.
LRT skelbta „Mediaskopo“ analizė parodė, kad gegužės mėnesį Lietuvoje vykęs drono incidentas vos per kelias dienas sulaukė apie 8 tūkst. publikacijų daugiau nei 80 šalių, o bendras jų pasiekiamumas viršijo 80 mln. žmonių. Tuo metu Vakarų žiniasklaida daugiausia akcentavo NATO reakciją ir regiono saugumą, o Rusijos bei Baltarusijos informacinėje erdvėje buvo platinami gerokai kitokie naratyvai.
Todėl ir naujausias įvykis gali tapti ne tik karine, bet ir informacine istorija.
Vienai auditorijai tai – NATO pasirengimo demonstracija. Kitai – dar vienas įrodymas, kad karas Ukrainoje vis dažniau paliečia šalis, kurios oficialiai jame nedalyvauja.
Svarbiausias atsakymas dar neaiškus
Dabar daugiausia dėmesio krypsta į vieną klausimą: iš kur tiksliai atskrido dronas ir kas jį paleido?
Italijos gynybos ministras jau pareiškė, kad jis greičiausiai buvo rusiškas. Tačiau Lietuvos gynybos ministras pabrėžė, kad galutinės išvados bus galimos tik ištyrus nuolaužas. Rusija kol kas oficialaus komentaro dėl šio incidento nepateikė.
Taigi kol kas faktai yra aiškūs: dronas pažeidė Lietuvos oro erdvę, NATO naikintuvas jį numušė, jo kritimo vietoje aptiktas sprogstamasis įtaisas, o incidentas tapo tarptautinės žiniasklaidos naujiena.
Tačiau atsakymas, ar tai buvo tyčinė provokacija, karo veiksmų pasekmė, nuklydęs aparatas ar kitas scenarijus, dar laukia tyrėjų išvadų.
Ir būtent todėl Lietuvos vardas šią dieną skamba taip garsiai – šįkart į mūsų oro erdvę įskrido ne tik dronas, bet ir labai rimtas klausimas visam NATO: kiek arti mūsų jau priartėjo karas?
