Kamilė Lukauskytė
Po skandalingo incidento prie Kauno mečetės apie situaciją prabilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga. Politikas ragina neapsiriboti vien paskutiniu įvykiu ir atsigręžti į tai, kaip apskritai buvo prieita iki tokios įtampos. Tuo metu policija jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Veryga ragina žiūrėti plačiau
Vertindamas baikerių akciją prie Kauno mečetės, Veryga teigė, kad vien paskutinis incidentas neturėtų užgožti viso konflikto konteksto.
Politikas ragino klausti, kokie ankstesni įvykiai ir sprendimai didino įtampą tarp skirtingų bendruomenių.
„Ko man labai norėtųsi šitoje istorijoje, kad tas paskutinis įvykis neužgožtų viso bendro paveikslo. Ta prasme, kad matytume, kaip mes iki to atėjome“, – Žinių radijui sakė Veryga.
Pasak jo, Lietuvoje įvairios religinės bendruomenės egzistavo ir anksčiau, tačiau, jo vertinimu, didesnė įtampa pradėjo rastis po pokyčių, susijusių su Kauno mečete.
Konfliktas kaupėsi ne vieną dieną
Veryga teigė, kad daliai visuomenės nepasitenkinimą sukėlė mečetės perėmimas iš senosios totorių bendruomenės. Jis taip pat paminėjo naujosios maldos namų vadovybės pastabas dėl elgesio teritorijoje ir kitus viešai nuskambėjusius pareiškimus.
Jo teigimu, konfliktas palaipsniui eskalavosi, o baikerių pasirodymas prie mečetės tapo šios įtampos kulminacija.
Svarbu tai, kad tokį priežasčių aiškinimą pateikia pats Veryga – tai yra jo politinis situacijos vertinimas, o ne oficiali institucijų išvada apie konflikto priežastis.
Kas įvyko prie mečetės?
Rugsėjo 11 dieną, musulmonų pamaldų metu, prie Kauno mečetės Ramybės parke susirinko grupė baikerių.
Jie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius. Įvykio metu taip pat buvo demonstruojama atsivežta kiaulės galva.
Incidentas sulaukė plataus atgarsio, nes akcija vyko tuo metu, kai mečetėje vyko religinės apeigos.
Po įvykio Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Taigi dabar situaciją vertina teisėsauga, o galutinį teisinį įvykių įvertinimą dar teks nustatyti tyrimo metu.
Veryga: taikūs protestai turi teisę egzistuoti
Veryga kartu pabrėžė, kad pats protesto faktas savaime neturėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas.
Jo teigimu, kol protestai yra taikūs ir nesmurtiniai, žmonės turi teisę reikšti savo poziciją. Tačiau tokia teisė nereiškia, kad bet kokie veiksmai protesto metu yra teisėti – būtent tai ir turės įvertinti teisėsauga.
Ši riba šiuo atveju tapo ypač svarbi, nes incidentas vyko ne šiaip viešoje erdvėje, o šalia maldos namų ir religinių apeigų metu.
Į situaciją įsitraukė ir valstybės institucijos
Įvykis neliko vien Kauno miesto problema.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti situaciją. Tuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kaune taip pat nuspręsta stiprinti Ramybės parko stebėjimą. Prie jau veikiančių kamerų planuojama įrengti dar 12 vaizdo stebėjimo kamerų, kurios apims ir teritorijos prieigas.
Tai rodo, kad po incidento diskusija persikėlė ne tik į politinę, bet ir į viešojo saugumo bei religijos laisvės erdvę.
Dabar svarbiausias klausimas – kas bus toliau?
Verygos komentaras išryškino kitą šios istorijos pusę: konfliktas prie mečetės neatsirado vakuume. Politikas ragina vertinti visą įvykių grandinę, o ne vien paskutinę jos dalį.
Tačiau kartu lieka ir labai konkretus klausimas – kur baigiasi teisė protestuoti ir prasideda veiksmai, galintys pažeisti kitų žmonių teises ar trukdyti jų religinėms apeigoms.
Kol policijos tyrimas nesibaigė, galutinio atsakymo į šį klausimą nėra. Aišku tik viena – incidentas prie Kauno mečetės jau peržengė vienos bendruomenės konflikto ribas ir tapo platesne diskusija apie protesto laisvę, religijos laisvę bei visuomenės gebėjimą spręsti didėjančią įtampą.
