Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi pasirašyti naują plataus masto sankcijų Rusijai paketą. Jo esmė – ne tik papildomi ribojimai Maskvai, bet ir galimybė smogti šalims, kurios toliau perka rusišką naftą bei dujas.
JAV Kongresas jau patvirtino teisės aktą, o dabar galutinis žodis priklauso Baltiesiems rūmams. Naujos priemonės gali tapti vienu reikšmingiausių Vašingtono ekonominio spaudimo Maskvai veiksmų pastaruoju metu.
Ant stalo – iki 100 proc. muitai
Vienas labiausiai dėmesį prikaustančių naujojo įstatymo elementų – prezidentui suteikiama galimybė taikyti iki 100 proc. siekiančius muitus šalims, kurios reikšmingai perka rusišką naftą ar dujas.
Tai reiškia, kad sankcijų poveikis gali būti nukreiptas ne tik tiesiai į Rusiją. Didžiausią potencialų poveikį galėtų pajusti tokios šalys kaip Kinija ir Indija, kurios yra tarp svarbiausių rusiškos naftos pirkėjų.
Vis dėlto svarbi detalė – įstatymas suteikia Trumpui įgaliojimą tokius muitus įvesti, tačiau tai nereiškia, kad maksimalus 100 proc. tarifas automatiškai bus pritaikytas visoms šalims.
Sankcijos taikomos ne vien energetikai
Naujasis paketas apima gerokai platesnį spektrą.
Jame numatyti ribojimai Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams, finansinėms institucijoms, aukšto rango pareigūnams bei vadinamajam „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, naudojamiems Rusijos naftai gabenti ir Vakarų sankcijoms apeiti.
Taip pat numatomi ribojimai Rusijos valstybės valdomoms įmonėms ir užsienio subjektams, kurie prisideda prie Maskvos karinės pramonės.
Tokiu būdu siekiama mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimui.
Kongrese – neįprastai platus palaikymas
Įstatymo projektas JAV Atstovų Rūmuose buvo priimtas 262 balsais prieš 159. Prieš tai rugpjūtį jį buvo patvirtinęs Senatas – 86 balsais prieš 11.
Projektas pavadintas buvusio senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Jis ilgą laiką siekė suburti abiejų partijų paramą griežtesnėms sankcijoms Rusijai.
Tačiau Kongrese netrūko ir kritikos. Kai kurie demokratai prieštaravo ne pačiam spaudimui Rusijai, o tam, kad prezidentui būtų suteikta tokia plati galimybė nustatyti muitus kitoms valstybėms.
Maskva jau perspėjo apie pasekmes
Kremlius į naująjį paketą reagavo dar prieš galutinį jo įsigaliojimą.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad papildomos JAV sankcijos apsunkintų pastangas pasiekti taikos susitarimą dėl Ukrainos.
Tai ypač svarbu tuo metu, kai Vašingtonas tuo pačiu metu bando išlaikyti diplomatinius kanalus su Maskva ir Kyjivu.
Taigi naujos sankcijos atsiranda gana sudėtingame kontekste: JAV siekia didinti ekonominį spaudimą Rusijai, tačiau kartu neatmeta diplomatinio kelio karo užbaigimui.
Didžiausias klausimas – ką pasirinks Trumpas?
Pats įstatymas dar nereiškia, kad visos jame numatytos priemonės bus iš karto panaudotos maksimaliu mastu.
Būtent prezidentas turės spręsti, kaip plačiai naudotis suteiktais įgaliojimais, įskaitant galimus muitus rusiškos energetikos pirkėjams.
Tai itin jautru Indijai. Reuters skelbia, kad Naujasis Delis jau perspėjo Vašingtoną apie galimą poveikį dvišaliams santykiams ir pasaulinei energetikos rinkai. Indija yra viena didžiausių rusiškos naftos pirkėjų.
Sankcijų efektas priklausys nuo įgyvendinimo
Ekspertai ir analitikai pabrėžia, kad pats įstatymo priėmimas dar neparodo, kokio masto bus realus ekonominis poveikis.
Svarbiausia taps tai, kaip ir kada Vašingtonas panaudos naujus įgaliojimus. AP taip pat atkreipia dėmesį, kad priemonių veiksmingumas priklausys nuo jų įgyvendinimo masto.
Kol kas aišku viena: JAV Kongresas pasiuntė Maskvai naują signalą, o Trumpas atsidūrė ties sprendimu, galinčiu paveikti ne tik Rusiją, bet ir jos pagrindinius energetikos pirkėjus.
Jeigu prezidentas iš tiesų pasirašys įstatymą ir vėliau panaudos jame numatytus tarifų įgaliojimus, sankcijų poveikis gali tapti gerokai platesnis nei vien Rusijos ekonomikai.
