Ekspertas prakalbo apie numuštą droną Lietuvoje: „Dar gerai, kad pataikėme“

Ukrainoje kariavęs savanoris ir ekspertas Arūnas Kumpis teigia, kad Lietuvai susidūrus su masine pigių „Gerbera“ tipo dronų ataka, dabartiniai oro gynybos pajėgumai greitai išsektų. Pasak jo, tokių dronų naikinimas brangiomis raketomis ar naikintuvais nėra ekonomiškai tvarus, todėl Lietuvai būtina stiprinti oro gynybos sistemas, gebančias tiksliai atpažinti taikinius ir parinkti jiems tinkamiausias naikinimo priemones.

Ekspertas Arūnas Kumpis prakalbo apie dronus (tv3.lt koliažas)

Ekspertas paaiškina, kad „Gerbera“ yra pigus klaidinantis dronas, sukurtas imituoti „Shahed-136“ ir „Geran-2“.

„Dronas „Gerbera“ yra trejopos paskirties dronas. Pirmiausia, tai yra klaidinantis, vadinamosios „decoy“ klasės dronas. Jo sukūrimo istorija buvo būtent imituoti truputį didesnius, bet panašios formos „Shahed-136“ arba „Geran-2“ dronus.

Esmė yra ekonomika. „Geran-2“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, o „Gerbera“ kainuoja beveik 10 kartų pigiau – apie 5 tūkst. eurų“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat įvardijo, kad tokie dronai yra kaip klaidinančios, pigios dronų versijos, panašios į realius dronus, kurie neša 50 kg sprogstamosios medžiagos ir yra skirti tam, kad iškrautų brangias oro gynybos sistemas. Šiuo atveju NATO naikintuvus, kurie skrido raketų pagalba sunaikinti iš pirmadienio į antradienio naktį skridusio drono.

A. Kumpis atkreipia dėmesį, kad Lietuva pigią „Gerbera“ sunaikino brangia raketa, o sėkmingą numušimą iš pirmo karto sieja su pilotų meistriškumu.

„Tai realiai ir padarėme pas mus: pigiam imitaciniam dronui numušti panaudojome milijoną kainuojančią raketą <…>.

Dar gerai, kad pataikėme iš pirmo karto, nes retai taip būna, bet čia jau pilotų meistriškumo reikalas“, – komentavo Ukrainoje kariavęs savanoris.

„Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu rusai ar baltarusiai tokius dronus leistų kas antrą dieną. Tai yra realiai labai tikėtinas dalykas.

Mes per mėnesį išnaudotume turimų brangių raketų išteklius ir tada jau galima leisti rimtesnį droną ar raketą, kai mes jau nebeturėsime tų raketų. Tai toks ir yra tų dronų tikslas“, – toliau tęsė jis.

Dronai gali turėti kelias paskirtis

Ekspertas teigia, kad „Gerbera“ gali būti naudojama ne tik oro gynybai klaidinti, bet ir jos pozicijoms nustatyti, o dronas turi mažesnį sprogstamąjį užtaisą ir gali nuskristi iki 600 kilometrų.

„Lygiagrečiai klaidinimo funkcijai, jie dar atlieka žvalgybines funkcijas – nustato oro gynybos sistemų pozicijas. Jie taip pat turi nuo 5 iki 10 kg sprogstamąjį užtaisą, lyginant su „Shahed“ – penkis–dešimt kartų mažiau.

Jeigu kalbėtume apie technines charakteristikas, tai, priklausomai nuo modifikacijos, jie skrenda nuo 300 iki 600 kilometrų atstumu, o jų greitis siekia 150–160 km/h“, – pastebėjo pašnekovas.

A. Kumpis įvardijo, ar ilgesnėje perspektyvoje sugebėtume atmušti daug atskridusių dronų vienu metu. Jo teigimu – nesugebėtume nei drono, nei raketos atremti: „Mes išnaudotume visus savo oro gynybos pajėgumus tokiems pigiems dalykams.

Vienintelis kelias, kaip tą problemą spręsti, – diegti būtent naujovišką oro gynybos sistemą, kokią turi ukrainiečiai, kuri yra grįsta pirmiausia precizišku taikinių aptikimu ir klasifikavimu“, – akcentavo jis.

Pasak eksperto, kad oro gynyba pirmiausia turi tiksliai aptikti ir atpažinti taikinį, kad galėtų parinkti tinkamiausią bei ekonomiškai pagrįstą priemonę jam sunaikinti.

„Tu negali taikiniui priskirti ekonomiškai pagrįsto efektoriaus, jeigu tu negali pirmiausia jo klasifikuoti.

Tai yra nustatyti, kas tai yra per taikinys: ar tai yra tiktai imitacija, ar tai yra rimtas taikinys – atakos dronas, kuris gali padaryti didelę žalą, jau nekalbant apie apskritai raketas ir priešo orlaivius.

Tą dalyką turi daryti būtent pirminė oro gynybos sistema, kuri tuos taikinius nustato, klasifikuoja ir seka“, – pristatė Ukrainoje kariavęs savanoris.

A. Kumpis taip pat teigė, kad Lietuva per ilgai nepakankamai rimtai vertino dronų grėsmę ir dėl to prarado svarbų laiką oro gynybai stiprinti.

„Mes kokius trejus metus apskritai neigėme dronų problemą. Čia nuo kariuomenės iki politikų tas dalykas vyko. Dabar, kai jau nebeįmanoma jos visiškai neigti, atsiranda kitos problemos.

Kadangi mes praradome brangų laiką, nediegėme adekvačių oro gynybos sistemų, nes pozicija buvo tokia – specialistai, oro gynybos bataliono vadai sakė: „Mes tuos įprastinius taikinius numušime savo turimomis tradicinėmis sistemomis, o į dronus pašaudysime iš šratgano ir nėra čia jokios problemos“, – dalijosi jis.

Oro gynybos stiprinimas – užtrunka

Ekspertas sako, kad augant dronų grėsmei ir visuomenės spaudimui valdžia ieško sprendimų, tačiau oro gynybos stiprinimas užtrunka.

„Bet dabar jau ir jie mato, kad problema tai yra, bet ji neišsisprendžia per vieną dieną.

Dronai skrenda, visuomenės spaudimas didėja. Na, tai kaip elgiasi valdžia? Natūralu, kad ieško išeities – kaip dabar daryti, ir bando kažką užsakinėti, kažką daryti“, – kalbėjo A. Kumpis.

„O [valdantieji] komunikuoja taip, kad realiai apgaudinėja rinkėjus.

Iš vienos pusės aiškina, kad pigiausias ir efektyviausias būdas yra dronus numušinėti NATO naikintuvais, kas yra visiška netiesa, melas ir jau nežinau kiek kartų įrodytas dalykas, kad tai nėra nei efektyvus, nei pigus būdas“, – toliau tęsė jis.

A. Kumpis abejoja, ar valdžia pažangi įgyvendinant oro gynybos stiprinimo planus, nes, jo teigimu, apie pirkimus ir diegimą kalbama jau seniai, tačiau realių rezultatų nematyti.

„Iš kitos pusės tikriausiai kažką bando užsakinėti, kažką diegti, bet kažkaip nelabai jiems ten sekasi, nes, sprendžiant iš komunikacijos, krašto apsaugos ministras prieš pusę metų tą patį kalbėjo – kad ten perkame, diegiame, darome, testuojame.

Ir nematome. Tai aš sunkiai įsivaizduoju, kur mes čia dabar esame“, – pastebėjo ekspertas.

Antradienio naktį įskrido dronas

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienio naktį, rugsėjo 15-ąją, Lietuvos erdvėje numuštas dronas Primename, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė. Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.