Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjungos šalys priėmė sprendimą iš sankcijų sąrašo išbraukti du Rusijos milijardierius – Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną. Tuo pat metu sankcijos maždaug 3 tūkst. kitų Rusijos asmenų ir organizacijų pratęstos dar trejiems metams.
Sprendimas priimtas po sudėtingų derybų tarp ES valstybių ir sukėlė skirtingas reakcijas tiek Europoje, tiek Ukrainoje.
Dviem oligarchams sankcijos panaikintos
A. Usmanovas ir M. Fridmanas į ES sankcijų sąrašą buvo įtraukti 2022 metais, po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Iki šiol jiems buvo taikomas turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą.
Dabar šie ribojimai ES mastu panaikinti.
Kartu ES šalys susitarė iki 2029 metų rugsėjo pratęsti sankcijas maždaug 3 tūkst. kitų asmenų ir subjektų. Į sąrašą ir toliau įtrauktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kodėl kilo ginčas?
Sprendimas dėl A. Usmanovo išbraukimo iš sąrašo sulaukė dalies ES valstybių pasipriešinimo.
Prancūzija reikalavo, kad sankcijos A. Usmanovui būtų panaikintos, o vėliau Liuksemburgas iškėlė klausimą dėl M. Fridmano.
Paryžius savo poziciją aiškino nacionalinio saugumo interesais, tačiau viešai nepateikė visų aplinkybių.
Tuo metu diplomatiniai šaltiniai sprendimą siejo ir su galimais Prancūzijos piliečių paleidimo iš Azerbaidžano klausimais. Azerbaidžano atstovai tokius teiginius yra atmetę.
M. Fridmano atveju svarbus tapo ir jo ginčas su Liuksemburgu dėl įšaldyto turto bei milijardinės kompensacijos reikalavimo.
Latvija iš pradžių priešinosi
Vienu metu sankcijų panaikinimui aktyviai priešinosi Latvija.
Rygos pozicija buvo tokia, kad sankcijų Rusijos oligarchams atšaukimas galėtų sukurti nepageidaujamą precedentą. Tačiau galutiniame etape Latvija savo veto atsisakė, todėl ES šalims pavyko pasiekti kompromisą.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs po susitarimo pareiškė, kad jo šalis sprendimą vertino kaip pasirinkimą tarp sudėtingų alternatyvų.
Ukrainoje sprendimas sutiktas kritiškai
Ukrainos valdžia ES sprendimą įvertino itin neigiamai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sprendimą panaikinti sankcijas A. Usmanovui ir M. Fridmanui pavadino gėdingu ir nepateisinamu.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šį žingsnį taip pat vertino kaip nuolaidą Maskvai.
Tuo metu ES institucijų pozicija akcentavo kitą sprendimo dalį – sankcijų režimo pratęsimą didžiajai daliai sąraše esančių asmenų ir subjektų ilgesniam laikotarpiui.
Kremlius pasinaudojo ES nesutarimais
Maskva taip pat sureagavo į Briuselio sprendimą.
Kremlius palankiai įvertino A. Usmanovo ir M. Fridmano išbraukimą iš sankcijų sąrašo ir pareiškė, kad ES turėtų atsisakyti ribojimų ne tik šiems dviem verslininkams, bet ir kitiems Rusijos verslininkams.
Tačiau bendras ES sankcijų režimas Rusijai išlieka – daugumai į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų ribojimai pratęsti.
Lietuva žada imtis savo priemonių
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva ketina A. Usmanovui ir M. Fridmanui taikyti nacionalinius ribojimus.
Tai reiškia, kad net ir panaikinus ES masto sankcijas, atskiros valstybės narės gali svarstyti papildomas nacionalines priemones.
Taigi Briuselio sprendimas neužbaigė diskusijų. Priešingai – jis išryškino skirtingus ES valstybių požiūrius į sankcijų politiką, o Ukrainoje bei kai kuriose Bendrijos šalyse sukėlė naujų klausimų dėl to, kokiais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis sankcijos gali būti panaikinamos.
