Kamilė Lukauskytė
Lietuva ruošiasi ne tik didinti valstybės rezervo atsargas, bet ir iš anksto numatyti, kaip jos būtų pristatomos krizės metu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad rengiamas specialus logistikos planas, kuriame bus numatyta, kaip reikalingos priemonės iš sandėlių pasiektų institucijas ir gyventojus.
Šis klausimas iškilo po Valstybės kontrolės vertinimo, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į rizikas, susijusias ne tik su atsargų kiekiu, bet ir jų prieinamumu ekstremaliosios situacijos metu.
Vien sandėlių neužtenka
Trečiadienį M. Sinkevičius apsilankė Valčiūnuose esančiame civilinės saugos rezervo sandėlyje. Premjeras teigė norėjęs ne tik susipažinti su dokumentais, bet ir praktiškai pamatyti, kaip šiuo metu organizuojamas valstybės rezervo kaupimas bei saugojimas.
Vienas pagrindinių klausimų – logistika.
Valstybės atsargos pastaruoju metu decentralizuojamos, kad nebūtų laikomos vienoje ar keliose vietose. Tačiau, kaip pažymėjo premjeras, net ir išplėtus sandėlių tinklą nebus įmanoma turėti po atskirą sandėlį kiekvienoje savivaldybėje.
Todėl iškyla kitas klausimas: kaip krizės metu reikalingos atsargos pasieks tuos, kuriems jų labiausiai reikės?
Už logistiką bus atsakinga Susisiekimo ministerija
M. Sinkevičius teigė išsiaiškinęs, kad šiuo metu rengiamas planas, kuriame bus numatyta atsargų tiekimo logistika.
Už šios dalies organizavimą bus atsakinga Susisiekimo ministerija.
Premjeras tikisi, kad planas leis aiškiai nustatyti, kas ir kaip krizės metu turėtų organizuoti transportavimą iš sandėlių į konkrečias vietas.
Tai svarbu todėl, kad ekstremaliosios situacijos metu gali būti sutrikęs įprastas transporto judėjimas, dalis kelių gali būti neprieinami, o institucijoms ir gyventojams pagalbos gali prireikti skirtingose šalies vietose.
Rezervas bus plečiamas
Vyriausybės vadovas taip pat patvirtino, kad valstybės rezervas bus didinamas.
Jame kaupiamos įvairios priemonės – nuo maisto produktų ir medicinos priemonių iki civilinei saugai bei susisiekimui reikalingų atsargų.
Pasak M. Sinkevičiaus, planuojama statyti naujus sandėlius ir juos papildyti reikalingomis priemonėmis.
Premjeras pabrėžė, kad valstybės rezervo formavimas nėra vienkartinis procesas. Atsargų sudėtis ir kiekiai turi būti reguliariai vertinami pagal besikeičiančias grėsmes.
Vyriausybė teigia, kad šiuo metu matoma pažanga, tačiau pasirengimo krizėms srityje dar yra ką tobulinti.
Valstybės kontrolė anksčiau įvardijo spragas
Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad valstybės rezervo sistema turi spragų.
Anksčiau atlikto audito duomenimis, tik nedidelė dalis atsargų saugojimo vietų buvo parinkta įvertinus realias galimas grėsmes. Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę atsargas laikyti decentralizuotai ir užtikrinti, kad jos krizės atveju būtų pasiekiamos laiku.
Institucija rekomendavo ne tik plėsti sandėlių tinklą, bet ir iš anksto nustatyti realų poreikį, kaip atsargos turėtų būti pristatomos į jų panaudojimo vietas.
Šių rekomendacijų įgyvendinimas jau numatytas Vyriausybės planuose.
Reikės ne tik atsargų, bet ir veikiančios sistemos
Krizės atveju svarbus ne vien sukauptų prekių kiekis. Ne mažiau svarbu, ar valstybė galės jas greitai išgabenti iš saugojimo vietų.
Būtent todėl naujasis logistikos planas turėtų tapti viena iš svarbesnių pasirengimo krizei dalių.
Jeigu atsargos bus išskaidytos po skirtingus šalies regionus, kartu reikės užtikrinti ir transportavimo grandinę, kuri veiktų sutrikus įprastai infrastruktūrai.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad valstybės rezervo klausimui ketinama skirti daug dėmesio. Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva dar nėra pasirengusi visoms galimoms krizėms taip, kad būtų galima sustoti ir manyti, jog jau padaryta viskas.
Todėl artimiausiu metu laukia ne tik naujų atsargų kaupimas ir sandėlių plėtra, bet ir konkretus atsakymas į praktinį klausimą – kaip visa tai krizės metu kuo greičiau pasieks žmones.
